Plečiama atvirosios prieigos duomenų bazė „Lituanistika“

Publikuota: 2016 m. gegužės 2 d. pirmadienis

Lietuvos mokslo taryba pasirašė finansavimo sutartį su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) vykdyti projektą „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ ir tęsti 10 metų vykdomus darbus – atvirosios prieigos duomenų bazėje kaupti naujausius tyrimų rezultatus apie Lietuvos valstybę, visuomenę, tautos ir kalbos praeitį bei dabartį, juos aprašyti, analizuoti ir skleisti. Projektą numatoma vykdyti trejus metus, jo vertė – 1,3 mln. eurų.

„Per dešimtmetį duomenų bazė „Lituanistika“ tapo sklandžiai funkcionuojanti atvirosios prieigos lituanistikos tyrimų rezultatų ir sklaidos infrastruktūra, atliekančia vis didesnį vaidmenį mokslo politikoje ir tarptautinėje mokslinės informacijos elektroninėje erdvėje“, – sako Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Petrauskaitė.

Naujajame kūrimo etape bus tęsiamas lituanistikos publikacijų, išsisklaidžiusių Lietuvos ir pasaulio informacijos ištekliuose, kaupimas ir išsaugojimas, pasitelkiant ekspertus atrenkamos geriausios lituanistinės publikacijos, saugomi ekspertinio vertinimo duomenys ir rezultatai, stiprinama technologinė bazė. Numatoma, kad iki projekto pabaigos duomenų bazę papildys 20 tūkst. publikacijų ir 2019 metais joje bus jau daugiau kaip 56 tūkst. publikacijų. Ketvirtadaliu, iki 28 tūkstančių, padaugės ir laisvai visiems interneto vartotojams pasiekiamų visateksčių publikacijų.

„Duomenų bazė „Lituanistika“ yra šiuolaikiškas būdas skleisti lituanistikos tyrimų duomenis ir rezultatus nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėje, o jų autoriams tapti matomiems ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Siekiame, kad duomenys būtų lengvai pasiekiami vartotojams, o išplėtojus kokybinio vertinimo bei citavimo indekso formavimo įrankius, „Lituanistika“ būtų naudojama mokslo politikos reikmėms“, – sako R. Petrauskaitė.

Numatoma diegti priemones, kurios padėtų susieti „Lituanistikos“ duomenis su Lietuvos akademine elektronine bibliotekos (eLABa) informacine sistema, infrastruktūros „OpenAIRE“ talpykla ar tarptautine paieškos sistema „Google Scholar“. Naudojantis sukaupta publikacijų vertinimo informacija numatoma parengti lituanistinių publikacijų ekspertinio vertinimo apžvalgas studijas.

Valstybė lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, teikia strateginį prioritetą. Projektas „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ yra įtrauktas į Švietimo ir mokslo ministro patvirtiną Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2013–2020 metų krypčių įgyvendinimo priemonių planą.

Projekto partneriai yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Kauno technologijos universitetas.

Duomenų bazė „Lituanistika“ (www.lituanistikadb.lt) pradėta kurti 2006 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Joje kaupiami lituanistikos objektą ir kokybės kriterijus atitinkantys mokslo tyrimų rezultatai, publikuoti 2000 m. ir vėlesniais metais.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Europos socialinis fondas švenčia 60-metį

Kovo 25-ąją savo 60-metį kartu su visa Europa švęs ir Europos socialinis fondas (ESF) – seniausias Europos Sąjungos fondas. Šio fondo jubiliejų mini ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri nuo 2004 metų rūpinasi ESF investicijomis Lietuvoje. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »