Populiarėja tiksliųjų mokslų studijos

Publikuota: 2014 m. balandžio 18 d. penktadienis

Kai visi džiaugiasi pavasariu, šylančiomis dienomis ir ilgesniais vakarais, abiturientų akys prisipildo nerimo. Pavasaris – lemtingų sprendimų metas. Pasirinkę, kokį valstybinį egzaminą laikyti, abiturientai žengia vieną iš svarbių žingsnių savo pasirinktos karjeros keliu.

Pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiką, daugėja abiturientų besirenkančių valstybinius tiksliųjų mokslų brandos egzaminus. Šiais metais valstybinio matematikos brandos egzamino pasirinkimas išaugo 3 proc. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti šiemet pasirinko 16 538 abiturientai, (2013-aisiais 15 973), fizikos – 3393 (pernai 3112).

Vilioja karjeros perspektyvomis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekano Vytauto Janilionio teigimu, visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad fizinių ir technologinių mokslų krypties programos, tokios kaip taikomoji matematika, taikomoji fizika ar medžiagos ir nanotechnologijos yra „sausas“, neįdomus, techninis mokslas, o karjeros galimybės apsiriboja siaurose specifinėse matematikos ar fizikos srityse, yra neteisingas. Dekanas teigia, jog baigusiųjų šias specialybes įsidarbinimo galimybės neribotos.

„Pavyzdžiui, taikomosios matematikos specialistų – duomenų analitikų – įsidarbinamumas yra beveik 100 proc., – teigia V. Janilionis, – įmonės manęs nuolat prašo parekomenduoti gerus studentus, o magistrantams paskaitas skaitome po 17 val., nes daugelis iš jų dirba.“

JAV ir Anglijoje duomenų analitiko darbas – vienas iš geriausiai apmokamų. „Gal pirmaisiais metais duomenų analitikai ir neuždirba tiek, kiek programuotojai, tačiau vėliau padėtis keičiasi. Programuotojai lieka prie duomenų kodavimo, o analitikai keliauja toliau“, – teigia V. Janilionis.

Tereikia turėti gerą galvą, o sąlygas tobulėti suteiks Universitetas

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanas mano, kad norint studijuoti tiksliuosius mokslus reikalinga gera galva ir mokėjimas dirbti su pažangiausiomis programomis. Jei pirmasis faktorius – labiau asmeninis reikalas, tai dėl techninės bazės V. Janilionis garantuoja – KTU taikomosios matematikos studentai dirba su programomis, kurias taiko 92 proc. garsiausių pasaulio įmonių.

Studijuojantys ar baigę taikomosios matematikos bakalauro studijų programą absolventai naudodamiesi matematinių modeliavimų ir skaičiavimo metodais, formuluoja ir sprendžia praktinius verslo, inžinerijos ir socialinių mokslų uždavinius. Jie gali įsidarbinti sistemos analitikais, modeliavimo ir duomenų analizės specialistais, analitikais-programuotojais, draudimo ir finansų matematikais.

Taikomosios fizikos specialistai geba rasti sudėtingų kompleksinių (įvairių daugiadisciplininių sričių) problemų sprendimus taikant pagrindinius fizikinius principus, taip pat jie naudoja savo žinias moksliniams tyrimams įvairiose srityse, kuriose galimas technologinis proveržis. Taikomosios fizikos absolventai dirba mokslo centruose ir tyrimo įstaigose, laboratorijose, medicinos įstaigose, aplinkotyros bei aplinkosaugos žinybose, radiacinės saugos, valstybės saugumo tarnybose.

Medžiagų ir nanotechnologijų absolventai išmano aukštąsias technologijas (mikro- ir nanotechnologijas) ir jose naudojamas naujas medžiagas bei jų darinius. Taip jie geba parinkti, kurti, diegti ir naudoti šiuolaikines medžiagas įvairioms inžinerinėms reikmėms. Baigę šias studijas absolventai dirba įmonėse parduodančiose ir gaminančiose šiuolaikines medžiagas, medicinos įmonėse, kuriančiose ir įdiegiančiose modernias medžiagas, Lietuvos elektronikos pramonėje, aplinkos apsaugos laboratorijose. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »