Populiarėja tiksliųjų mokslų studijos

Publikuota: 2014 m. balandžio 18 d. penktadienis

Kai visi džiaugiasi pavasariu, šylančiomis dienomis ir ilgesniais vakarais, abiturientų akys prisipildo nerimo. Pavasaris – lemtingų sprendimų metas. Pasirinkę, kokį valstybinį egzaminą laikyti, abiturientai žengia vieną iš svarbių žingsnių savo pasirinktos karjeros keliu.

Pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiką, daugėja abiturientų besirenkančių valstybinius tiksliųjų mokslų brandos egzaminus. Šiais metais valstybinio matematikos brandos egzamino pasirinkimas išaugo 3 proc. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti šiemet pasirinko 16 538 abiturientai, (2013-aisiais 15 973), fizikos – 3393 (pernai 3112).

Vilioja karjeros perspektyvomis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekano Vytauto Janilionio teigimu, visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad fizinių ir technologinių mokslų krypties programos, tokios kaip taikomoji matematika, taikomoji fizika ar medžiagos ir nanotechnologijos yra „sausas“, neįdomus, techninis mokslas, o karjeros galimybės apsiriboja siaurose specifinėse matematikos ar fizikos srityse, yra neteisingas. Dekanas teigia, jog baigusiųjų šias specialybes įsidarbinimo galimybės neribotos.

„Pavyzdžiui, taikomosios matematikos specialistų – duomenų analitikų – įsidarbinamumas yra beveik 100 proc., – teigia V. Janilionis, – įmonės manęs nuolat prašo parekomenduoti gerus studentus, o magistrantams paskaitas skaitome po 17 val., nes daugelis iš jų dirba.“

JAV ir Anglijoje duomenų analitiko darbas – vienas iš geriausiai apmokamų. „Gal pirmaisiais metais duomenų analitikai ir neuždirba tiek, kiek programuotojai, tačiau vėliau padėtis keičiasi. Programuotojai lieka prie duomenų kodavimo, o analitikai keliauja toliau“, – teigia V. Janilionis.

Tereikia turėti gerą galvą, o sąlygas tobulėti suteiks Universitetas

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanas mano, kad norint studijuoti tiksliuosius mokslus reikalinga gera galva ir mokėjimas dirbti su pažangiausiomis programomis. Jei pirmasis faktorius – labiau asmeninis reikalas, tai dėl techninės bazės V. Janilionis garantuoja – KTU taikomosios matematikos studentai dirba su programomis, kurias taiko 92 proc. garsiausių pasaulio įmonių.

Studijuojantys ar baigę taikomosios matematikos bakalauro studijų programą absolventai naudodamiesi matematinių modeliavimų ir skaičiavimo metodais, formuluoja ir sprendžia praktinius verslo, inžinerijos ir socialinių mokslų uždavinius. Jie gali įsidarbinti sistemos analitikais, modeliavimo ir duomenų analizės specialistais, analitikais-programuotojais, draudimo ir finansų matematikais.

Taikomosios fizikos specialistai geba rasti sudėtingų kompleksinių (įvairių daugiadisciplininių sričių) problemų sprendimus taikant pagrindinius fizikinius principus, taip pat jie naudoja savo žinias moksliniams tyrimams įvairiose srityse, kuriose galimas technologinis proveržis. Taikomosios fizikos absolventai dirba mokslo centruose ir tyrimo įstaigose, laboratorijose, medicinos įstaigose, aplinkotyros bei aplinkosaugos žinybose, radiacinės saugos, valstybės saugumo tarnybose.

Medžiagų ir nanotechnologijų absolventai išmano aukštąsias technologijas (mikro- ir nanotechnologijas) ir jose naudojamas naujas medžiagas bei jų darinius. Taip jie geba parinkti, kurti, diegti ir naudoti šiuolaikines medžiagas įvairioms inžinerinėms reikmėms. Baigę šias studijas absolventai dirba įmonėse parduodančiose ir gaminančiose šiuolaikines medžiagas, medicinos įmonėse, kuriančiose ir įdiegiančiose modernias medžiagas, Lietuvos elektronikos pramonėje, aplinkos apsaugos laboratorijose. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Konkurse „Išmanus miestas III“ VGTU studentai kurs ir tobulins miestų erdves

Jau trečiąjį kartą rengiamas projektas, skatinantis viešojo ir privataus sektorių intensyvų bendradarbiavimą, siekia įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus, pagražinti miestų aplinką, atgaivinti bei pritaikyti erdves pageidaujamai gyventojų veiklai. skaityti »

Užsienyje dirbantys mokslininkai – aktyvūs VU mokslinio gyvenimo dalyviai

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija gruodžio 1 d. apdovanojo penkis užsienyje dirbančius lietuvių kilmės mokslininkus. Keturių iš jų akademinis kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. skaityti »

Sukurtas ir paviešintas LEU absolventų geografų internetinis žemėlapis

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografai sukūrė ir paviešino mūsų aukštosios mokyklos alumnų geografų internetinį žemėlapį. skaityti »

Valstybė tęs savo įsipareigojimus mokytojams

Naujos kadencijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams laikinai pareigas einanti švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pateikė informaciją apie nueinančios Vyriausybės paruoštą 2017 m. valstybės biudžeto projekto švietimo dalį. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas pasisako už universitetų tinklo optimizavimą

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bendru sutarimu šiandien pritarė Seimo nutarimo projektui dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo (XIIP-4819(2). skaityti »

Kodėl mokyklose šalia vadovėlio turi atsirasti ir kompiuterinis žaidimas?

Nors įprastai žaidimus laikome laisvalaikio praleidimo būdu, jie pamažu atkeliauja ir į klases. Mokytojai Lietuvoje pastebi, kad žaidimai praturtina mokymosi procesą, padeda lengviau įsiminti pamokos medžiagą, o svarbiausia – motyvuoja vaikus net labiau nei tradiciniai mokymosi būdai. skaityti »

Verslo konfederacija ir Nacionalinė biblioteka skatins žinių visuomenės ugdymą Lietuvoje

Siekdamos gerinti verslo aplinką, skatinti inovacijas ir puoselėti darnios visuomenės kūrimąsi šalyje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. skaityti »

Prieš kitų metų egzaminų naujovę – „repeticija“ sostinės vienuoliktokams

Jau nuo kitų metų Lietuvos abiturientai susidurs su nauju vertinimo įrankiu – brandos darbu. skaityti »

Įvyko tarptautinė MENAR mintino skaičiavimo olimpiada 2016

Vilniuje įvyko jau trečioji MENAR olimpiada 2016, kurią organizavo MENAR AKADEMIJA. Šiais metais Olimpiada buvo išskirtinė - šiemet ji paskelbta tarptautine, kadangi dalyvavo ne tik vaikai iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių – Rusijos, Serbijos bei Kazachstano. skaityti »

Už studijas sumokėtas lėšas šiemet atgaus beveik maksimalus skaičius studentų

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. skaityti »