Populiarėja tiksliųjų mokslų studijos

Publikuota: 2014 m. balandžio 18 d. penktadienis

Kai visi džiaugiasi pavasariu, šylančiomis dienomis ir ilgesniais vakarais, abiturientų akys prisipildo nerimo. Pavasaris – lemtingų sprendimų metas. Pasirinkę, kokį valstybinį egzaminą laikyti, abiturientai žengia vieną iš svarbių žingsnių savo pasirinktos karjeros keliu.

Pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiką, daugėja abiturientų besirenkančių valstybinius tiksliųjų mokslų brandos egzaminus. Šiais metais valstybinio matematikos brandos egzamino pasirinkimas išaugo 3 proc. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti šiemet pasirinko 16 538 abiturientai, (2013-aisiais 15 973), fizikos – 3393 (pernai 3112).

Vilioja karjeros perspektyvomis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekano Vytauto Janilionio teigimu, visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad fizinių ir technologinių mokslų krypties programos, tokios kaip taikomoji matematika, taikomoji fizika ar medžiagos ir nanotechnologijos yra „sausas“, neįdomus, techninis mokslas, o karjeros galimybės apsiriboja siaurose specifinėse matematikos ar fizikos srityse, yra neteisingas. Dekanas teigia, jog baigusiųjų šias specialybes įsidarbinimo galimybės neribotos.

„Pavyzdžiui, taikomosios matematikos specialistų – duomenų analitikų – įsidarbinamumas yra beveik 100 proc., – teigia V. Janilionis, – įmonės manęs nuolat prašo parekomenduoti gerus studentus, o magistrantams paskaitas skaitome po 17 val., nes daugelis iš jų dirba.“

JAV ir Anglijoje duomenų analitiko darbas – vienas iš geriausiai apmokamų. „Gal pirmaisiais metais duomenų analitikai ir neuždirba tiek, kiek programuotojai, tačiau vėliau padėtis keičiasi. Programuotojai lieka prie duomenų kodavimo, o analitikai keliauja toliau“, – teigia V. Janilionis.

Tereikia turėti gerą galvą, o sąlygas tobulėti suteiks Universitetas

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanas mano, kad norint studijuoti tiksliuosius mokslus reikalinga gera galva ir mokėjimas dirbti su pažangiausiomis programomis. Jei pirmasis faktorius – labiau asmeninis reikalas, tai dėl techninės bazės V. Janilionis garantuoja – KTU taikomosios matematikos studentai dirba su programomis, kurias taiko 92 proc. garsiausių pasaulio įmonių.

Studijuojantys ar baigę taikomosios matematikos bakalauro studijų programą absolventai naudodamiesi matematinių modeliavimų ir skaičiavimo metodais, formuluoja ir sprendžia praktinius verslo, inžinerijos ir socialinių mokslų uždavinius. Jie gali įsidarbinti sistemos analitikais, modeliavimo ir duomenų analizės specialistais, analitikais-programuotojais, draudimo ir finansų matematikais.

Taikomosios fizikos specialistai geba rasti sudėtingų kompleksinių (įvairių daugiadisciplininių sričių) problemų sprendimus taikant pagrindinius fizikinius principus, taip pat jie naudoja savo žinias moksliniams tyrimams įvairiose srityse, kuriose galimas technologinis proveržis. Taikomosios fizikos absolventai dirba mokslo centruose ir tyrimo įstaigose, laboratorijose, medicinos įstaigose, aplinkotyros bei aplinkosaugos žinybose, radiacinės saugos, valstybės saugumo tarnybose.

Medžiagų ir nanotechnologijų absolventai išmano aukštąsias technologijas (mikro- ir nanotechnologijas) ir jose naudojamas naujas medžiagas bei jų darinius. Taip jie geba parinkti, kurti, diegti ir naudoti šiuolaikines medžiagas įvairioms inžinerinėms reikmėms. Baigę šias studijas absolventai dirba įmonėse parduodančiose ir gaminančiose šiuolaikines medžiagas, medicinos įmonėse, kuriančiose ir įdiegiančiose modernias medžiagas, Lietuvos elektronikos pramonėje, aplinkos apsaugos laboratorijose. 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LSMU gimnazijoje vyko Sveikatos ugdymo diena

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje vyko Sveikatos ugdymo diena. skaityti »

VU fizikas triumfavo Europos palydovinės navigacijos konkurse

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Saulius Rudys tapo Europos palydovinės navigacijos konkurso nugalėtoju regionų kategorijoje. skaityti »

Ministerijoje – Atvirų durų diena aukštųjų mokyklų studentams

Ateinantį antradienį, lapkričio 29-ąją, Aplinkos ministerijoje laukiami aukštųjų mokyklų studentai. skaityti »

KTU verslo ir inžinerijos studentų idėja – geriausia pasaulinio masto inovacija

Turime ne svajonę, o tikslą, kurio siekiant reikalinga viena kryptimi judanti ir nuosekliai dirbanti komanda, naujausios žinios, gebėjimas įžvelgti nors ir nedidelės, tačiau jautrių poreikių turinčios visuomenės dalies problemas. skaityti »

Tikslesniam lazerio spindulio valdymui – unikalus mokslininkų atradimas

Lietuva – pasaulyje gerai žinoma kaip lazerių gamintoja. Norint juos pritaikyti pramoniniuose įrengimuose (pjaustymui, virinimui, skenavimui ir pan.) reikia itin tiksliai valdyti lazerio spindulio kryptį. skaityti »

Patvirtinta Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programa

Laikinai einanti švietimo ir mokslo ministro pareigas Audronė Pitrėnienė įsakymu patvirtino Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programą. skaityti »

VU Verslo mokyklos vadove tapo dr. Birutė Miškinienė

Lapkričio 15 d. vykusiame VU Verslo mokyklos (VM) tarybos posėdyje VU VM direktore paskirta laikinai šias pareigas ėjusi dr. Birutė Miškinienė. skaityti »

VGTU profesorius E. K. Zavadskas – GSUA garbės mokslinis bendradarbis

Vilniaus Gedimino technikos universitetą pasiekė džiugi žinia – Statybos technologijos ir vadybos katedros vedėjas, akademikas, profesorius Edmundas Kazimieras Zavadskas išrinktas International Association of Grey System and Uncertain Analysis garbės moksliniu bendradarbiu. skaityti »

Kosmoso tyrimams – KTU mokslininkų sukurta technologija

Žaibiškai tobulėjant technologijoms atsiveria nauji keliai gyvybės Raudonojoje planetoje paieškų misijai. Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja antrąją misiją, kurios metu Marse vėl bus ieškoma nežemiškos gyvybės. skaityti »

Biochemikų darbas publikuotas prestižiniame žurnale

Vilniaus universiteto Biochemijos instituto mokslininkų darbas „Oxygen Electroreduction Catalysed by Laccase Wired to Gold Nanoparticles via the Trinuclear Copper Cluster“ buvo paskelbtas prestižiniame multidisciplininiame žurnale „Energy & Environmental Science“. skaityti »