Populiariuose chemijos žurnaluose – VU mokslininkų darbai

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 8 d. antradienis

Vasarą Vilniaus universiteto mokslininkų grupė publikavo du straipsnius itin aukšto reitingo žurnaluose „Journal of American Chemical Society“ ir „Chemistry – A European Journal“.

Publikacija Amerikos chemikų draugijos žurnale „Journal of American Chemical Society“ sulaukė didelio pripažinimo – susintetinta supramolekulė pavaizduota žurnalo viršelyje. Straipsnyje aprašoma labai sudėtingos sandaros supramolekulinė kapsulė, sudaryta iš dešimties struktūriškai santykinai paprastų monomerų, kurie sąveikauja tarpusavyje vandeniliniais ryšiais ir suformuoja nepaprastai įdomios erdvinės struktūros supramolekulę. Publikacija parengta bendradarbiaujant su Lundo universiteto (Švedija) mokslininkais.

Šis darbas atsidūrė žurnalo dėmesio centre (JACS Spotlights) kaip ypač įdomus supramolekulių atvejis. Iš daugybės pateiktų publikacijų žurnalo redaktorius atrenka kelias labiausiai išsiskiriančias. Jų turinys populiariai paaiškinamas platesnei skaitytojų auditorijai. Supramolekulę galima įsivaizduoti kaip namą iš plytų, kurios nesujungtos rišamuoju mišiniu, o laikosi tiesiog svorio jėga. Aprašytasis kapsulės formos darinys selektyviai susidaro tik nepoliniame anglies disulfido tirpiklyje, vykstant vandenilio atomo migracijai tarp azoto atomų izocitozino struktūriniame vienete. Šio proceso įrodymui panaudoti įvairūs BMR spektroskopijos metodai. Taigi tas pats molekulinis statybinis blokas gali pasižymėti skirtingomis savybėmis, jungimosi kryptimis ir sudaromų ryšių stiprumu. Straipsnyje parodyta, kad priklausomai nuo naudojamos terpės (tirpiklio) savybiųsavitvarka vyksta nevienodai ir galima gauti keletą skirtingos topologijos nekovalentinių struktūrų naudojant vieną struktūrinį vienetą. Šis darbas yra supramolekulių sintezės ir tyrimų tęsinys. Keli straipsniai anksčiau buvo paskelbti žurnaluose „J. Am. Chem. Soc.“ ir „Angew. Chem.“. Gautos molekulinės kapsulės gali būti pritaikomos katalizėje, medžiagų atskyrimui ir molekulių pernašai per ląstelės membraną.

„Vamzdelinės molekulinės struktūros potencialiai gali būti naudojamos daugelyje medžiagų mokslo sričių, ypač izoliuojant laidžius polimerus ar vykdant medžiagos pernašą per fizinius barjerus, tokius kaip lipidinė membrana. Deja, ligi šiol nėra sukurta racionalios strategijos šioms struktūroms formuoti ir selektyviai modifikuoti. Šioje publikacijoje aprašyti pirmieji mūsų žingsniai polimerinio vamzdelinio agregato link. Parodėme, kad panaudojant skirtingas to paties monomero formas galima realizuoti tam tikrą pastarųjų jungimosi seką, reikalingą gauti nanovamzdeliams. Galutiniai darbo rezultatai bus paskelbti kiek vėliau, tačiau galima teigti, kad pasiūlytas metodas yra unikalus ir pirmasis toks, naudojantis labai mažus statybinius blokus konstruoti sudėtingoms struktūroms“, – pasakojo grupės vadovas doc. Edvinas Orentas.

Kiek anksčiau žurnale „Chemistry – A European Journal“ pasirodė kita publikacija. Dėl itin teigiamo recenzentų įvertinimo ji buvo priskirta „karštų straipsnių“ (Hot Paper) kategorijai, į kurią patenka tik 10 proc. visų priimamų publikacijų. Šiame darbe (T. Javorskis, S. Sriubaitė, G. Bagdžiūnas, E. Orentas. Chem. Eur. J. 2015, 21, 9157–9164) grupės vadovas doc. E. Orentas kartu su doktorantu Tomu Javorskiu ir kt. aprašė iki šiol nežinomą keturnario heterociklo − 1,2-oksazetidino žiedo, turinčio azoto ir deguonies atomus, atvėrimo reakciją. Įdomu tai, kad deguonies atomas yra elektrofilo, t. y. teigiamos dalelės, šaltinis. Darbe pademonstruota, kaip šis naujas metodas gali būti panaudojamas daugybei įvairių 6-, 7- ir 8-narių heterociklinių, t. y. greta anglies atomų cikle turinčių kitų atomų, junginių sintezei. Pritaikius aprašytą reakciją ir pasitelkus fotocheminę radikalinę ciklizaciją, galima vos per kelias pakopas susintetinti daugybę svarbių junginių, tarp jų farmakologiškai svarbius benzomorfolino darinius.

Publikacijos parengtos vykdant visuotinės dotacijos projektą VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-007, grupės vadovas doc. E. Orentas.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Panaudojant ES lėšas didinamas doktorantų skaičius

Doktorantūros studijoms 2014–2020 m. skiriama 22,4 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų. skaityti »

Mokslininkai: politika turi remtis mokslu pagrįstais sprendimais

Lietuvos mokslo taryba per 5 metus finansavo 213 mokslinių tyrimų, pagal kuriuos valdžios institucijoms parengtos rekomendacijos, susistemintos žinios, susijusios su visuomenei aktualiomis problemomis bei galimais jų sprendimo būdais. skaityti »

LEU pradeda leisti jaunųjų mokslininkų darbus – „Mažąją mokslinę seriją“

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) leidykla pradėjo leisti geriausių socialinių, fizinių, biomedicinos ir humanitarinių mokslų sričių bakalaurų ir magistrų mokslines studijas – „Mažąją mokslinę seriją“. skaityti »

Ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvauja Pasaulio švietimo forume

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sausio 18–20 d. lankosi Londone. Ji dalyvaus Pasaulio švietimo forume ir Britų švietimo ir mokymo technologijų parodoje (BETT), taip pat susitiks su Didžiosios Britanijos lituanistinių mokyklų ir lietuvių bendruomenės atstovais. skaityti »

Lietuva išmaniųjų mokytojų skaičiumi lenkia kaimynes

26 Lietuvos mokytojai pateko tarp 4 tūkst. visame pasaulyje, kuriems „Microsoft“ suteikė mokytojų novatorių-ekspertų vardą. Šiuo skaičiumi Lietuvos pedagogai lenkia kolegas Baltijos šalyse ir tokias valstybes, kaip Šveicarija ar Japonija. skaityti »

Studentų metų lyderiu išrinktas VGTU atstovas

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) skelbė labiausiai nusipelniusių studentų apdovanojimus. skaityti »

Universitetų klasterio planuose – bendros studijų programos ir lietuviškas „Erasmus“

Pirmaisiais tarp Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetų pasirašyto memorandumo rezultatais studentai ir mokslininkai galės pasinaudoti jau 2016–2017 mokslo metais. skaityti »

Pristatytas Nacionalinio mokslo centro Vilniuje projektas

Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas atnaujintas Nacionalinio mokslo centro Vilniuje projektas. Palyginti su praėjusiu susitikimu, vykusiu lapkritį, smarkiai pasistūmėta į priekį. skaityti »

Pratęsta bendradarbiavimo sutartis tarp LEU ir Vilniaus akademinės sielovados centro

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), atstovaujamas rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio, ir Vilniaus akademinės sielovados centras, atstovaujamas vadovo kun. Povilo Narijausko, pratęsė bendradarbiavimo sutartį. skaityti »

KTU – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, inicijavusi dalinimąsi automobiliu

Keturias savaites trukusi akcija „KTU veža namo“ – pirmasis oficialus visame pasaulyje populiaraus keliavimo būdo dalinantis automobiliu (angl. Carpooling) atvejis Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijoje skaityti »