Premjeras atidarė pirmąją lietuvišką industrinę saulės modulių surinkimo liniją

Publikuota: 2011 m. liepos 7 d. ketvirtadienis

Šiandien Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atidarė pirmąją lietuvišką industrinę saulės modulių surinkimo liniją. Ji įrengta mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ bazėje, panaudojant ES finansinę paramą.

Premjeras pastebėjo, kad dar prieš metus–pusantrų drauge su profsąjungomis, verslo atstovais svarstė, kaip įveikti sudėtingą krizę, o dabar vis dažniau tenka „kirpti juosteles“ ir dalyvauti naujų įmonių, modernių mokslo centrų, gamybinių linijų atidarymuose.

„Ypač malonu, kad sprendimai buvo priimti pačiame krizės dugne, o šiandien tai jau pradeda duoti konkrečius rezultatus. Čia jungiasi kelios strateginės Lietuvos kryptys: aukštosios technologijos, žinojimo technologija (kai jungiasi mokslas ir gamyba) bei nepriklausoma energetika“, – sakė Premjeras A. Kubilius.

Vyriausybės vadovas teigė, kad jam šios linijos atidarymas ir asmeniškai yra labai mielas. „Jaunystėje, kai dirbau Fizikos fakultete, šeštame aukšte, kieto kūno laboratorijoje, tyrinėjau būtent kietojo kūno elementus, kas yra viso to, kas čia vyksta, pagrindas“, – prisiminė A. Kubilius.

Lietuviški fotoelektriniai moduliai bus gaminami šveicarišku tikslumu surinktoje europinius standartus atitinkančioje pusiau automatinėje gamybos linijoje. Joje ekologiškai švariai bus gaminami aukščiausios kokybės ir efektyvumo fotoelektriniai moduliai. Tikimasi, kad įrenginys padės skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

6 gyvenimo pamokos, kurių išmokstama po paskaitų

Nors gyvenimo aprašyme skiltis „kita veikla“ yra paskutinė ir atrodo nereikšminga, būtent ji suteikia darbdaviui informacijos apie tai, koks žmogus siekia prisijungti prie komandos. Neretai būtent šios, asmeninės savybės, nulemia sprendimą – atsivers ar užsitrenks svajonių karjeros durys. skaityti »

Stereotipai lūžta: programavimas – moterims vis patrauklesnė sritis

Tik ~30 proc. visų IT srityje dirbančių specialistų pasaulyje yra moterys. skaityti »

Kokių specialistų reikės ateities mados versle?

Mados verslas neatpažįstamai keičiasi, todėl keičiasi ir reikalavimai čia dirbantiems specialistams. skaityti »

Lietuvos inovacijų progresui skatinti – 2,5 mln. eurų

Inovatyvios įmonės, bendradarbiaujančios ar norinčios bendradarbiauti su mokslininkais, vėl gali teikti paraiškas gauti inovacinių čekių. skaityti »

Mokyklose siūloma išjungti skambutį

Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį. skaityti »

Rašytojai Rutai Sepetys įteikta garbinga Jungtinės Karalystės literatūros premija

Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rutai Sepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. skaityti »

Vis daugiau studentų Lietuvos universitetuose nori studijuoti anglų kalba

Sunku įsivaizduoti sėkmingą verslininką, nekalbantį anglų kalba. Netolimoje ateityje anglų kalba taps privaloma visų profesijų atstovams. skaityti »

Informacinių technologijų egzaminą laiko rekordinis skaičius abiturientų

Specialistai teigia, kad po 10 – 15 metų visos verslo įmonės bus susijusios su informacinėmis technologijomis, taigi nebestebina tai, jog savo ateitį su šia sritimi sieja vis daugiau jaunuolių. skaityti »

Bibliotekos meta skaitymo iššūkį savo skaitytojams

Birželio 15 d. šalies bibliotekos pakvies knygų mėgėjus priimti skaitymo iššūkį ir leistis į vasaros nuotykį. skaityti »

VU rektorius Artūras Žukauskas susitikime su LEU bendruomene: „LEU turi stiprių dalyko didaktikos mokslininkų“

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko susitikimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Diskusijoje dalyvavo LEU bendruomenės nariai, kurie galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus Vilniaus universiteto (VU) rektoriui prof. Artūrui Žukauskui. skaityti »