Prestižinė premija Vilniaus universiteto istorikei

Publikuota: 2012 m. spalio 24 d. trečiadienis

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių katedros docentei dr. Jolantai Karpavičienei, kuri yra ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, spalio 18 d. Magdeburge įteikta šių metų Eike's von Repgowo premija.

Magdeburgas viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais buvo vienas žymiausių Europos centrų, o dabar yra Vokietijos žemės Saksonijos-Anhalto sostinė. Saksų-Magdeburgo teisė, kurios istoriją ir sklaidą Vidurio Rytų Europoje tyrinėja Vilniaus universiteto istorikė, yra plačiai žinomas daugialypis teisės, socialinės ir kultūros istorijos fenomenas ne tik vokiečių žemėse, bet ir į rytus nuo jų, įskaitant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją. Tad saksų-Magdeburgo teisės raiškos Europoje problematiką tyrinėja ne tik Vokietijos, bet ir Vengrijos, Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Lietuvos ir kitų šalių mokslininkai. Eike von Repgow (apie 1180 m. – apie 1235 m.) – vokiečių riteris, teisės rinkinio „Saksų veidrodis“ (Sachsenspiegel) sudarytojas. Jo vardu pavadinta premija nuo 1998 m. skiriama Vokietijos ir užsienio mokslininkams, kurių tyrimai prisideda prie vidurinės Elbės regiono kultūros ir istorijos gilesnio pažinimo, Saksonijos istorinio regiono praeities ryšių su kitomis Europos dalimis atskleidimo. 1998–2010 m. šią premiją yra gavę 10 profesorių.

Sprendimą apie premijos skyrimą priima Magdeburgo miesto ir vieno iš jo universitetų (Otto-von-Guericke-Universität Magdeburg) bendra komisija. Informaciją apie 2012 m. spalio 18 d. Magdeburgo senamiestyje esančioje Šv. Jono bažnyčioje įvykusią iškilmingą premijos įteikimo ceremoniją ir šia proga skaitytą lietuvių istorikės paskaitą paskelbė minėtas universitetas oficialiame pranešime. Tam skirtą straipsnį rasime ir Magdeburgo miesto informaciniame portale. Premiją docentei dr. J. Karpavičienei įteikė miesto oberburmistras dr. Lutzas Trümperis ir minėto universiteto rektorius prof. dr. Jensas Strackeljanas. Oficialią kalbą, pagerbiančią premijos laureatę (Laudatio), pasakė prof. em. dr. jur. dr. h. c. Dietmaras Willoweitas, Bavarijos mokslų akademijos senasis prezidentas.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »