Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

Publikuota: 2016 m. gruodžio 9 d. penktadienis

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. Tiek miesto, tiek kaimo mokyklų mokiniai turėjo vienodas galimybes dalyvauti įvairių sričių prevencinėse programose. Daugiausia mokinių ir mokytojų buvo įsitraukę į smurto ir patyčių prevencines programas. Tą parodė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro atliktas tyrimas, kuris šiandien buvo pristatytas Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Per pastaruosius 10 metų tai pirmas tyrimas, kuriame išanalizuota, kokios prevencinės programos įgyvendinamos mokyklose, kiek dalyvauja mokinių, kiek mokytojų, kaip jos pasiskirsčiusios pagal savivaldybes, ir kt. 

74 proc. mokyklų prevencijai vykdyti naudojo ne visą programą, bet vieną ar kelias metodines priemones, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos. Populiariausia priemonė yra gyvenimo įgūdžių ugdymas įvairaus amžiaus mokiniams. Tačiau 12,7 proc. mokyklų neįgyvendino nė vienos prevencinės programos, nesinaudojo nė viena iš apklausoje nurodytų metodinių priemonių.

Prevencines programas vykdė daugiausia progimnazijos. Jos daugiausia įgyvendino smurto ir patyčių prevencines programas. Mažiausiai prevencinių programų įgyvendinta gimnazijose.

Smurto ir patyčių prevencijos programas įgyvendino 53,7 proc. mokyklų, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo – 15 proc. mokyklų, tėvystės įgūdžių ugdymo programą – 4 proc. bendrojo ugdymo mokyklų.

Mokyklose dažniausiai buvo įgyvendinamos akredituotos prevencinės programos – tokias programas įgyvendino 60,6 proc. mokyklų. Neakredituotas prevencines programas (mokyklos gali rinktis ir tokias) vykdė 8 proc. mokyklų. Iš viso mokykloms siūloma pasirinkti 11 akredituotų prevencinių programų ir keliolika neakredituotų, tai yra tokių, kurios neatitinka kai kurių prevencinių programų akreditacijos kriterijų arba yra naujos, neišbandytos programos.  

Nepaisant to, kad programas įgyvendino gana daug mokyklų, jose dalyvavo tik trečdalis, t. y. 31,3 proc. mokinių ir 20,5 proc. mokytojų. Daugiausia mokinių (28,5 proc.) aprėpė smurto ir patyčių prevencinės programos, pagal jas dirbo 20 proc. mokytojų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programose dalyvavo tik 2,4 proc. mokinių, o pagal jas dirbo tik pusė proc. mokytojų.

Apklausa atskleidė, kad programos dažniausiai integruojamos į mokomųjų dalykų turinį (37,4 proc.), klasės valandėles (29 proc.) ir neformalųjį švietimą (14,6 proc.). Kokią programą ar programas mokykloje įgyvendinti, dažniausiai nusprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija.

Tyrimu nustatyta, kad trūksta prevencinių programų, skirtų gimnazijų I–IV kl. mokiniams. Atsižvelgus į tai, mokykloms bus siūloma daugiau prevencinių programų šio amžiaus mokiniams.

Nuo 2017 metų rugsėjo prevencines smurto ir patyčių programas privalės įgyvendinti visos mokyklos. Tai numato Švietimo įstatymo pataisos. Švietimo ir mokslo ministerija ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras mokykloms parengs rekomendacijas. Specialistai taip pat planuoja daugiau populiarių prevencinių programų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Šiuo metu pritaikyta yra tik viena programa „Zipio draugai“, skirta 5–7 metų vaikams. 

Apklausa mokyklose atlikta 2016 m. pavasarį. Į anketos klausimus atsakė 1169 mokyklos (98 proc. visų šalies mokyklų). Buvo apklausiami mokyklos administracijos atstovai, prevencinės veiklos srityje dirbantys asmenys, kiti mokykloje dirbantys darbuotojai.

Tyrimą Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras atliko Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nuo kitų mokslo metų mokyklos galės pasirinkti daugiau prevencinių programų

Nuo kitų mokslo metų mokyklos galės pasirinkti ir įgyvendinti dar keturias naujas akredituotas prevencines programas. skaityti »

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU pasirašys integracijos sutartį

Vasario 6 d., pirmadienį, 11.30 val. bus pasirašyta VDU ir LEU integracijos sutartis. skaityti »

Kviečiame susipažinti su LEU studentų ir dėstytojų sukurtais interaktyviais žemėlapiais

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ir dėstytojai aktyviai taiko geografines informacines sistemas (GIS), kuria ir viešina interaktyvius žemėlapius skaityti »

VU genetikai siūlo naują vėžio diagnostikos metodą

„Vėžio prigimtį, vystymosi mechanizmus tyrinėju daugelį metų, bet molekuliniu lygmeniu pradėjome dirbti ne taip ir seniai“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Sonata Jarmalaitė. skaityti »

VGTU studento komanda sukūrė virtualų „Tesla Motors“ gigafabriką

Vilniuje fejerverkais ir perkirpta raudona juostele pažymėtas JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Motors“ gigafabriko atidarymas. skaityti »

VU Gyvybės mokslų centras – tarp geriausių pasaulio architektūros projektų

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro projektas susilaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio – prestižinio architektūros žurnalo „ArchDaily” konkurse jis nominuotas geriausio 2017 m. kultūros objekto kategorijoje. skaityti »

Kauno studentai sukūrė autonominio vežimėlio oro uostui prototipą

Oro uostą, kuriame skubančių žmonių – mažiau, eilės – trumpesnės, o kelioniniai lagaminai patys pasiekia bagažo atidavimo punktą, šiandien įsivaizduoti sunku. skaityti »

VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą

2017 m. sausio 26 d., VGTU inžinerijos licėjaus 1-4 klasių mokiniai pasiekė Lietuvos rekordą – sužaidė didžiausiame šachmatų turnyre Lietuvoje. skaityti »

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. skaityti »

KTU subūrė Europos inovatyvių universitetų vadovus

Kauno technologijos universitetas (KTU) dalinasi patirtimi su giminingomis užsienio aukštojo mokslo įstaigomis. skaityti »

Kurdami skiauteručius mokslininkai garsina Lietuvą

Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. skaityti »