Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

Publikuota: 2016 m. gruodžio 9 d. penktadienis

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. Tiek miesto, tiek kaimo mokyklų mokiniai turėjo vienodas galimybes dalyvauti įvairių sričių prevencinėse programose. Daugiausia mokinių ir mokytojų buvo įsitraukę į smurto ir patyčių prevencines programas. Tą parodė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro atliktas tyrimas, kuris šiandien buvo pristatytas Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Per pastaruosius 10 metų tai pirmas tyrimas, kuriame išanalizuota, kokios prevencinės programos įgyvendinamos mokyklose, kiek dalyvauja mokinių, kiek mokytojų, kaip jos pasiskirsčiusios pagal savivaldybes, ir kt. 

74 proc. mokyklų prevencijai vykdyti naudojo ne visą programą, bet vieną ar kelias metodines priemones, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos. Populiariausia priemonė yra gyvenimo įgūdžių ugdymas įvairaus amžiaus mokiniams. Tačiau 12,7 proc. mokyklų neįgyvendino nė vienos prevencinės programos, nesinaudojo nė viena iš apklausoje nurodytų metodinių priemonių.

Prevencines programas vykdė daugiausia progimnazijos. Jos daugiausia įgyvendino smurto ir patyčių prevencines programas. Mažiausiai prevencinių programų įgyvendinta gimnazijose.

Smurto ir patyčių prevencijos programas įgyvendino 53,7 proc. mokyklų, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo – 15 proc. mokyklų, tėvystės įgūdžių ugdymo programą – 4 proc. bendrojo ugdymo mokyklų.

Mokyklose dažniausiai buvo įgyvendinamos akredituotos prevencinės programos – tokias programas įgyvendino 60,6 proc. mokyklų. Neakredituotas prevencines programas (mokyklos gali rinktis ir tokias) vykdė 8 proc. mokyklų. Iš viso mokykloms siūloma pasirinkti 11 akredituotų prevencinių programų ir keliolika neakredituotų, tai yra tokių, kurios neatitinka kai kurių prevencinių programų akreditacijos kriterijų arba yra naujos, neišbandytos programos.  

Nepaisant to, kad programas įgyvendino gana daug mokyklų, jose dalyvavo tik trečdalis, t. y. 31,3 proc. mokinių ir 20,5 proc. mokytojų. Daugiausia mokinių (28,5 proc.) aprėpė smurto ir patyčių prevencinės programos, pagal jas dirbo 20 proc. mokytojų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programose dalyvavo tik 2,4 proc. mokinių, o pagal jas dirbo tik pusė proc. mokytojų.

Apklausa atskleidė, kad programos dažniausiai integruojamos į mokomųjų dalykų turinį (37,4 proc.), klasės valandėles (29 proc.) ir neformalųjį švietimą (14,6 proc.). Kokią programą ar programas mokykloje įgyvendinti, dažniausiai nusprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija.

Tyrimu nustatyta, kad trūksta prevencinių programų, skirtų gimnazijų I–IV kl. mokiniams. Atsižvelgus į tai, mokykloms bus siūloma daugiau prevencinių programų šio amžiaus mokiniams.

Nuo 2017 metų rugsėjo prevencines smurto ir patyčių programas privalės įgyvendinti visos mokyklos. Tai numato Švietimo įstatymo pataisos. Švietimo ir mokslo ministerija ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras mokykloms parengs rekomendacijas. Specialistai taip pat planuoja daugiau populiarių prevencinių programų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Šiuo metu pritaikyta yra tik viena programa „Zipio draugai“, skirta 5–7 metų vaikams. 

Apklausa mokyklose atlikta 2016 m. pavasarį. Į anketos klausimus atsakė 1169 mokyklos (98 proc. visų šalies mokyklų). Buvo apklausiami mokyklos administracijos atstovai, prevencinės veiklos srityje dirbantys asmenys, kiti mokykloje dirbantys darbuotojai.

Tyrimą Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras atliko Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nuo kitų mokslo metų mokyklos galės pasirinkti daugiau prevencinių programų

Nuo kitų mokslo metų mokyklos galės pasirinkti ir įgyvendinti dar keturias naujas akredituotas prevencines programas. skaityti »

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »