Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

Publikuota: 2016 m. gruodžio 9 d. penktadienis

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. Tiek miesto, tiek kaimo mokyklų mokiniai turėjo vienodas galimybes dalyvauti įvairių sričių prevencinėse programose. Daugiausia mokinių ir mokytojų buvo įsitraukę į smurto ir patyčių prevencines programas. Tą parodė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro atliktas tyrimas, kuris šiandien buvo pristatytas Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Per pastaruosius 10 metų tai pirmas tyrimas, kuriame išanalizuota, kokios prevencinės programos įgyvendinamos mokyklose, kiek dalyvauja mokinių, kiek mokytojų, kaip jos pasiskirsčiusios pagal savivaldybes, ir kt. 

74 proc. mokyklų prevencijai vykdyti naudojo ne visą programą, bet vieną ar kelias metodines priemones, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos. Populiariausia priemonė yra gyvenimo įgūdžių ugdymas įvairaus amžiaus mokiniams. Tačiau 12,7 proc. mokyklų neįgyvendino nė vienos prevencinės programos, nesinaudojo nė viena iš apklausoje nurodytų metodinių priemonių.

Prevencines programas vykdė daugiausia progimnazijos. Jos daugiausia įgyvendino smurto ir patyčių prevencines programas. Mažiausiai prevencinių programų įgyvendinta gimnazijose.

Smurto ir patyčių prevencijos programas įgyvendino 53,7 proc. mokyklų, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo – 15 proc. mokyklų, tėvystės įgūdžių ugdymo programą – 4 proc. bendrojo ugdymo mokyklų.

Mokyklose dažniausiai buvo įgyvendinamos akredituotos prevencinės programos – tokias programas įgyvendino 60,6 proc. mokyklų. Neakredituotas prevencines programas (mokyklos gali rinktis ir tokias) vykdė 8 proc. mokyklų. Iš viso mokykloms siūloma pasirinkti 11 akredituotų prevencinių programų ir keliolika neakredituotų, tai yra tokių, kurios neatitinka kai kurių prevencinių programų akreditacijos kriterijų arba yra naujos, neišbandytos programos.  

Nepaisant to, kad programas įgyvendino gana daug mokyklų, jose dalyvavo tik trečdalis, t. y. 31,3 proc. mokinių ir 20,5 proc. mokytojų. Daugiausia mokinių (28,5 proc.) aprėpė smurto ir patyčių prevencinės programos, pagal jas dirbo 20 proc. mokytojų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programose dalyvavo tik 2,4 proc. mokinių, o pagal jas dirbo tik pusė proc. mokytojų.

Apklausa atskleidė, kad programos dažniausiai integruojamos į mokomųjų dalykų turinį (37,4 proc.), klasės valandėles (29 proc.) ir neformalųjį švietimą (14,6 proc.). Kokią programą ar programas mokykloje įgyvendinti, dažniausiai nusprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija.

Tyrimu nustatyta, kad trūksta prevencinių programų, skirtų gimnazijų I–IV kl. mokiniams. Atsižvelgus į tai, mokykloms bus siūloma daugiau prevencinių programų šio amžiaus mokiniams.

Nuo 2017 metų rugsėjo prevencines smurto ir patyčių programas privalės įgyvendinti visos mokyklos. Tai numato Švietimo įstatymo pataisos. Švietimo ir mokslo ministerija ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras mokykloms parengs rekomendacijas. Specialistai taip pat planuoja daugiau populiarių prevencinių programų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Šiuo metu pritaikyta yra tik viena programa „Zipio draugai“, skirta 5–7 metų vaikams. 

Apklausa mokyklose atlikta 2016 m. pavasarį. Į anketos klausimus atsakė 1169 mokyklos (98 proc. visų šalies mokyklų). Buvo apklausiami mokyklos administracijos atstovai, prevencinės veiklos srityje dirbantys asmenys, kiti mokykloje dirbantys darbuotojai.

Tyrimą Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras atliko Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu.

Šaltinis: smm.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Nuo kitų mokslo metų mokyklos galės pasirinkti daugiau prevencinių programų

Nuo kitų mokslo metų mokyklos galės pasirinkti ir įgyvendinti dar keturias naujas akredituotas prevencines programas. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų

Vilniaus universitete (VU) rugpjūčio 31–rugsėjo 4 d. vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. skaityti »

SMK įgyvendina projektą Afrikoje

Š. m. rugpjūčio 08–12 d. Socialinių mokslų kolegijos Tarptautinių studijų vadovas Marius Zalieckas, strateginės plėtros vadovė Reda Mikalauskaitė bei projekto „Atrask save“ jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatorė Inga Kulikauskė vedė mokymus Ganos, Ugandos bei Kenijos jaunimo darbuotojams apie karjeros konsultavimo paslaugų teikimą vietiniam jaunimui. skaityti »

Profesines mokyklas jau pasirinko tūkstančiu daugiau jaunuolių nei pernai

Auga besirenkančių profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per tūkstantį arba 7 proc. daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu. skaityti »

Rugsėjo pirmajai artėjant: programėlės padėsiančios greičiau sugrįžti į mokslus

Programos „Samsung Mokykla ateičiai“ kūrėjai moksleiviams rekomenduoja nemokamas edukacines programėles. skaityti »

VDU studentėms – vardinės „Thermo Fisher Scientific“ stipendijos

Stipendijos tikslas – gabius bei motyvuotus VDU studentus, studijuojančius su biotechnologijomis ar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ veikla susijusius mokslus ir kryptingai gilinančius šių sričių žinias, skatinti dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti karjeros. skaityti »

Mokyklose populiarėjančios elektroninės pratybos lengvina vaikų kuprines

Elektroninių pratybų kūrėjai skaičiuoja, kad šiemet Lietuvoje elektronines pratybas naudos 4 kartus daugiau mokyklų, nei praėjusiais mokslo metais. Prekybininkai pastebi, kad mokymosi skaitmenizavimas daro įtaką ir apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją. skaityti »

Vėžio registras leis efektyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir kovoti su onkologinėmis ligomis

Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu Vyriausybė įsteigė Vėžio registrą. Nacionalinė duomenų bazė sudarys sąlygas Lietuvos mokslininkams efektyviau tirti onkologinius susirgimus ir siūlyti naujus problemų sprendimo būdus. skaityti »

Į mokyklinuko kuprinę – ne tik sąsiuvinis, bet ir kompiuteris

Artėjant mokslo metų pradžiai, į mokyklas vaikus išleidžiantys tėvai skirstosi į dvi barikadų puses. Vieni skuba mokyklinuko kuprinę sukrauti iki rugsėjo 1-osios, kiti kantriai laukia, kol praėjus bumui mokykliniams reikmenims bus pradėtos taikyti nuolaidos, tad prieš mokyklą įsigyja tik pačias būtiniausias priemones. skaityti »

Iš Sibiro grįžęs VDU doktorantas: istoriniai įvykiai padeda perprasti dabartį

Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba. skaityti »

Magistrantūra naujai: šiandien nebereikia vienodas kompetencijas turinčių specialistų

„Šiandien problemos tokios kompleksinės, kad jų neįmanoma išspręsti turint tik siaurą išsilavinimą“, – teigia Jurgita Šiugždinienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė. Pasak jos, tyrimai ir pasaulinės tendencijos rodo, kad rinkai nebereikia daug vienodas kompetencijas turinčių specialistų, kuriems sunku išsiskirti iš kitų. skaityti »