Projektas lituanistus skatina ieškoti modernių mokymo metodų

Publikuota: 2013 m. birželio 28 d. penktadienis

Vis labiau modernėjant visuomenei ir komunikacijos priemonėms šalies lituanistai pripažįsta, kad prie šių pokyčių turi taikytis ir lietuvių kalba, o mokymo metodai – nuolat kisti. Kokie pokyčiai vyksta kalboje ir kokie mokymo būdai yra tinkamiausi, buvo nagrinėjama dvejus metus trunkančiame projekte „Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas“.

199 lietuvių kalbos mokytojai projekto seminaruose gilinosi į mokymo naujoves Europoje, inovatyvius mobiliųjų technologijų pritaikymo būdus pamokose, šiuolaikinių kalbos vartojimo erdvių (pvz., tinklaraščių) kalbos ypatumus, kompiuterinį raštingumą, lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės pokyčius globalizacijos sąlygomis, lietuviškos tapatybės išsaugojimą ir kitas aktualias temas.
„Renginiuose buvo sukurta bendravimui palanki ir inovacijomis pagrįsta aplinka, todėl dalyviai galėjo ne tik klausytis pranešimų ir susipažinti su naujausiais lituanistiniais tyrimais, bet ir bendrauti tarpusavyje, diskutuoti, išmėginti naująją projekto elektroninę svetainę. Vienas iš penkių seminarų vyko virtualiai – mokytojai su lektoriais dvi dienas bendravo internetu“, – teigia projektą kartu su 13 partnerių įgyvendinusio Lietuvių kalbos instituto projekto vadovė Eglė Vareikytė.
Mokymuose dalyvavo daugiau kaip 90-ties Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Šalčininkų, Marijampolės, Mažeikių, Kretingos, Zarasų, Lazdijų, Jurbarko, Trakų miestų ir rajonų mokyklų mokytojai. 177 mokytojams įteikti neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimai.
Didžiausias dėmesys seminaruose buvo skiriamas kalbos, literatūros tyrimams, platesnio kultūrinio konteksto išmanymui, informacinių technologijų taikymo ir modernios komunikacijos erdvės teikiamiems privalumams, bendradarbiavimui tarp mokslo ir švietimo institucijų, kūrybiškam požiūriui į išplėstinio kurso medžiagos pateikimą ir interpretavimą.
Mokymus vedė Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos, Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetų bei bendrovės „UpCoded Solutions“ lektoriai. Jie parengė 35 pranešimus ir metodines užduotis, kurias siūloma pateikti mokiniams. 2011 m. spalio 24 d. prasidėjusio projekto metu tinklalapyje www.kompetencija.vpulf.lt buvo sukurtas interaktyvus metodinis vadovas. Jame lituanistai gali rasti lektorių rengtų paskaitų medžiagą, mokytojams ir mokiniams skirtas užduotis, metodinius nurodymus, pokalbių kambarį ir lektorių kontaktus. Pasibaigus projektui Lietuvos edukologijos universitetas užtikrins šio puslapio tęstinumą, gyvybingumą, turinio papildymą.
Šiuo projektu siekiama, kad lietuvių kalbos mokytojas tobulėtų kaip intelektuali, šiuolaikiška asmenybė, o seminaruose įgytos žinios ir interaktyvus metodinis vadovas paskatintų ieškoti įvairesnių, modernesnių lietuvių kalbos mokymo metodų.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Iš fondo projektui skirta 330 547,32 Lt parama, visas projekto biudžetas – 388 879,20 Lt.


Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »