Projektas lituanistus skatina ieškoti modernių mokymo metodų

Publikuota: 2013 m. birželio 28 d. penktadienis

Vis labiau modernėjant visuomenei ir komunikacijos priemonėms šalies lituanistai pripažįsta, kad prie šių pokyčių turi taikytis ir lietuvių kalba, o mokymo metodai – nuolat kisti. Kokie pokyčiai vyksta kalboje ir kokie mokymo būdai yra tinkamiausi, buvo nagrinėjama dvejus metus trunkančiame projekte „Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas“.

199 lietuvių kalbos mokytojai projekto seminaruose gilinosi į mokymo naujoves Europoje, inovatyvius mobiliųjų technologijų pritaikymo būdus pamokose, šiuolaikinių kalbos vartojimo erdvių (pvz., tinklaraščių) kalbos ypatumus, kompiuterinį raštingumą, lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės pokyčius globalizacijos sąlygomis, lietuviškos tapatybės išsaugojimą ir kitas aktualias temas.
„Renginiuose buvo sukurta bendravimui palanki ir inovacijomis pagrįsta aplinka, todėl dalyviai galėjo ne tik klausytis pranešimų ir susipažinti su naujausiais lituanistiniais tyrimais, bet ir bendrauti tarpusavyje, diskutuoti, išmėginti naująją projekto elektroninę svetainę. Vienas iš penkių seminarų vyko virtualiai – mokytojai su lektoriais dvi dienas bendravo internetu“, – teigia projektą kartu su 13 partnerių įgyvendinusio Lietuvių kalbos instituto projekto vadovė Eglė Vareikytė.
Mokymuose dalyvavo daugiau kaip 90-ties Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Šalčininkų, Marijampolės, Mažeikių, Kretingos, Zarasų, Lazdijų, Jurbarko, Trakų miestų ir rajonų mokyklų mokytojai. 177 mokytojams įteikti neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimai.
Didžiausias dėmesys seminaruose buvo skiriamas kalbos, literatūros tyrimams, platesnio kultūrinio konteksto išmanymui, informacinių technologijų taikymo ir modernios komunikacijos erdvės teikiamiems privalumams, bendradarbiavimui tarp mokslo ir švietimo institucijų, kūrybiškam požiūriui į išplėstinio kurso medžiagos pateikimą ir interpretavimą.
Mokymus vedė Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos, Lietuvos edukologijos, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetų bei bendrovės „UpCoded Solutions“ lektoriai. Jie parengė 35 pranešimus ir metodines užduotis, kurias siūloma pateikti mokiniams. 2011 m. spalio 24 d. prasidėjusio projekto metu tinklalapyje www.kompetencija.vpulf.lt buvo sukurtas interaktyvus metodinis vadovas. Jame lituanistai gali rasti lektorių rengtų paskaitų medžiagą, mokytojams ir mokiniams skirtas užduotis, metodinius nurodymus, pokalbių kambarį ir lektorių kontaktus. Pasibaigus projektui Lietuvos edukologijos universitetas užtikrins šio puslapio tęstinumą, gyvybingumą, turinio papildymą.
Šiuo projektu siekiama, kad lietuvių kalbos mokytojas tobulėtų kaip intelektuali, šiuolaikiška asmenybė, o seminaruose įgytos žinios ir interaktyvus metodinis vadovas paskatintų ieškoti įvairesnių, modernesnių lietuvių kalbos mokymo metodų.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Iš fondo projektui skirta 330 547,32 Lt parama, visas projekto biudžetas – 388 879,20 Lt.


Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU siūlo strategines pertvarkas rengiant pedagogus

Neseniai universitetų susijungimo procesą pradėję Lietuvos edukologijos (LEU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų mokslininkai parengė ir pateikė Lietuvos švietimo bendruomenei svarstyti Pedagogų rengimo koncepcijos projektą. skaityti »

Sparčiai auga mokytis pasiryžusių suaugusiųjų gretos

Suaugusiųjų mokymas – iššūkis Lietuvai. Iki 2018 metų esame įsipareigoję pasiekti Europos sąjungos keliamus rodiklius – 8 proc. suaugusiųjų privalu įtraukti į neformalųjį ar tęstinį mokymąsi. skaityti »

IT studijuojanti lietuvė kraunasi lagaminus į NASA

Informatika ir merginos, IT specialistai ir aktyvus gyvenimo būdas – šiuos retai šalia linksniuojamus dalykus pavyko suderinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentei Julijai Semenenko. skaityti »

VU psichologų straipsnis pelnė tarptautinį apdovanojimą

Filosofijos fakulteto organizacinės psichologijos tyrėjas dr. Jurgitą Lazauskaitę-Zabielskę, dr. Ievą Urbanavičiūtę ir dr. Dalią Bagdžiūnienę įvertino „Emerald“ leidykla. skaityti »

Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?

Šiandien abiturientai laiko matematikos egzaminą, kurį nuo šiol, norint pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, būtina išlaikyti. skaityti »

Vilniaus universitetas rengs pirmąjį Lietuvoje alumnams skirtą festivalį

Vilniaus universitetas (VU) birželio 10–12 d. surengs pirmąjį Lietuvoje alumnų festivalį, kurio metu kvies visus absolventus prisiminti universiteto istoriją, susipažinti su jame vykdomais pokyčiais ir ryškiausiomis mokslo naujovėmis. skaityti »

Šalies pedagogams – nemokama galimybė tobulėti

Šalies mokyklose prasidedant moksleivių atostogoms, mokytojai ir mokyklų vadovai kviečiami pasinaudoti unikalia galimybe tobulinti savo profesines kompetencijas – įgyti skaitmeninio raštingumo ir pokyčių valdymo įgūdžių, sužinoti apie naujausius mokymo metodus bei kūrybingą jų taikymą pamokose. skaityti »

Įvyko pirmasis LEU ir VDU darbo grupių dėl susijungimo susitikimas

Birželio 7 d. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) įvyko pirmasis LEU ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) darbo grupių dėl susijungimo susitikimas. Jame buvo aptartos universitetų jungimosi gairės ir veiksmų plano parengimo tvarka. skaityti »

Sukurtas nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas

Vilniaus universitetas kartu su partneriais sukūrė vieningą nacionalinį mokslinių tyrimų duomenų skaitmeninį archyvą (infrastruktūra ir paslaugos). skaityti »

VGTU rektoriumi antrai kadencijai perrinktas Alfonsas Daniūnas

Uždaro Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Tarybos posėdžio metu slaptu balsavimu išrinktas universiteto rektorius. Antrai iš eilės penkerių metų kadencijai vienbalsiai perrinktas prof. dr. Alfonsas Daniūnas. skaityti »