KTU profesoriaus Armino Ragausko teigimu, būtent inovacijos padėjo JAV po Didžiosios depresijos vėl atsistoti ant kojų ir tapti supervalstybe.
Lietuva, kaip ir bet kuri kita pasaulio valstybė, gali atverti naujas milijardų vertės globalios rinkos nišas. Raktas į jas – radikalios inovacijos. KTU profesoriaus Armino Ragausko teigimu, būtent inovacijos padėjo JAV po Didžiosios depresijos vėl atsistoti ant kojų ir tapti supervalstybe.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime didžiulio susidomėjimo ir audringų diskusijų sulaukusį pranešimą „Kelias nuo mokslo iki komercinės sėkmės“ skaitęs A. Ragauskas įsitikinęs, kad europiečiams dar reikėtų iš amerikiečių pasimokyti, kaip kurti inovacijas ir iš jų daug uždirbti. Pačios pelningiausios inovacijos – radikalios.
„Radikalios inovacijos atidaro naujas globalios rinkos nišas. Tai užtikrina didžiausias įmanomas pajamas iš naujos rinkos, nes novatorius (asmuo ar bendrovė) tampa natūraliu monopolistu, tam tikrą laiką neturinčiu konkurentų“, – sakė Kauno technologijos universiteto Telematikos mokslo centro vadovas A. Ragauskas.
Su NASA bendradarbiaujantis mokslininkas pabrėžė, kad didelę ekonominę vertę kuriančios inovacijos nėra vien naujų mokslinių atradimų pasekmė, kaip dažnai klaidingai manoma. Inovacija reiškia tobulesnį technologinį sprendimą, kuris geriau tenkina visuomenės poreikius ji vartojant.
„Jei verslas siekia sukurti kažką naujo, tai reiškia didelę riziką, išlaidas ir didėlę ekonominės nesėkmės tikimybę. Jeigu verslas, manipuliuodamas jau esamomis produktyviosiomis žiniomis, adaptyviai reaguoja į rinkos, pramonės struktūros, politikos ar vartotojų elgesio pokyčius kurdamas inovacijas, t.y. efektyvesnius, geresnius nei ankstesni produktus, paslaugas, procesus, verslo modelius, toks verslas patirs komercinę sėkmę. Mokslas nesprendžia mokslinės problemos pagal planą, negeneruoja produktyviųjų žinių, kurių reikia inovacinėms idėjoms įgyvendinti, reikiamu momentu..
Neverta investuoti į mokslinius tyrimus (siekiant sukurti pelningą inovaciją, – red. past.), nes neaišku, kiek jie kainuos, kada bus baigti ir kokie bus rezultatai. Geriausia palaukti, kol rinkoje savaime atsiras reikalingos produktyvios žinios arba apskritai atsisakyti turimos idėjos ir imtis kitos“, – tvirtino išradėjas.
Paklaustas, ar naujoji Lietuvos karta yra pajėgi kurti radikalias inovacijas, žinomas mokslininkas neabejodamas sakė: „Esu visiškas optimistas, nes aplinkui matau jaunus žmones spindinčiomis akimis“.
A. Ragauskas vadovauja, vykdė ir vykdo didelių apimčių tarptautinius mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus, kuriuos finansavo ir finansuoja Europos Komisija, JAV Gynybos Departamentas, JAV Armijos Departamentas, NASA, JAV Nacionalinis erdvės biomedicininių tyrimų institutas, Lietuvos ir užsienio bendrovės.
Tarpdisciplininės lietuvių mokslininkų grupės, kuriai vadovauja A. Ragauskas, sukurti ir patentuoti JAV, ES, Japonijoje ir kitur pirmieji pasaulyje neinvazinis galvospūdžio matuoklis, smegenų kraujotakos autoreguliacijos ir smegenų slankumo monitoriai yra radikalios inovacijos. Įvairių rinkos konsultantų iš JAV ir ES vertinimais, patekusios į pasaulinę rinką šios inovacijos neabejotinai atidarys naujas rinkos nišas, nes konkurentų kol kas nėra.