Radikalios inovacijos – komercinė sėkmė be verslo rizikos

Publikuota: 2014 m. liepos 17 d. ketvirtadienis

Lietuva, kaip ir bet kuri kita pasaulio valstybė, gali atverti naujas milijardų vertės globalios rinkos nišas. Raktas į jas – radikalios inovacijos. KTU profesoriaus Armino Ragausko teigimu, būtent inovacijos padėjo JAV po Didžiosios depresijos vėl atsistoti ant kojų ir tapti supervalstybe.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime didžiulio susidomėjimo ir audringų diskusijų sulaukusį pranešimą „Kelias nuo mokslo iki komercinės sėkmės“ skaitęs A. Ragauskas įsitikinęs, kad europiečiams dar reikėtų iš amerikiečių pasimokyti, kaip kurti inovacijas ir iš jų daug uždirbti. Pačios pelningiausios inovacijos – radikalios.

„Radikalios inovacijos atidaro naujas globalios rinkos nišas. Tai užtikrina didžiausias įmanomas pajamas iš naujos rinkos, nes novatorius (asmuo ar bendrovė) tampa natūraliu monopolistu, tam tikrą laiką neturinčiu konkurentų“, – sakė Kauno technologijos universiteto Telematikos mokslo centro vadovas A. Ragauskas.

Su NASA bendradarbiaujantis mokslininkas pabrėžė, kad didelę ekonominę vertę kuriančios inovacijos nėra vien naujų mokslinių atradimų pasekmė, kaip dažnai klaidingai manoma. Inovacija reiškia tobulesnį technologinį sprendimą, kuris geriau tenkina visuomenės poreikius ji vartojant.

„Jei verslas siekia sukurti kažką naujo, tai reiškia didelę riziką, išlaidas ir didėlę ekonominės nesėkmės tikimybę. Jeigu verslas, manipuliuodamas jau esamomis produktyviosiomis žiniomis,  adaptyviai reaguoja į rinkos, pramonės struktūros, politikos ar vartotojų elgesio pokyčius kurdamas inovacijas, t.y. efektyvesnius, geresnius nei ankstesni produktus, paslaugas, procesus, verslo modelius, toks verslas patirs komercinę sėkmę. Mokslas nesprendžia mokslinės problemos pagal planą, negeneruoja produktyviųjų žinių, kurių reikia inovacinėms idėjoms įgyvendinti, reikiamu momentu..

Neverta investuoti į mokslinius tyrimus (siekiant sukurti pelningą inovaciją, – red. past.), nes neaišku, kiek jie kainuos, kada bus baigti ir kokie bus rezultatai. Geriausia palaukti, kol rinkoje savaime atsiras reikalingos produktyvios žinios arba apskritai atsisakyti turimos idėjos ir imtis kitos“, – tvirtino išradėjas.

Paklaustas, ar naujoji Lietuvos karta yra pajėgi kurti radikalias inovacijas, žinomas mokslininkas neabejodamas sakė: „Esu visiškas optimistas, nes aplinkui matau jaunus žmones spindinčiomis akimis“.

A. Ragauskas vadovauja, vykdė ir vykdo didelių apimčių tarptautinius mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus, kuriuos finansavo ir finansuoja Europos Komisija, JAV Gynybos Departamentas, JAV Armijos Departamentas, NASA, JAV Nacionalinis erdvės biomedicininių tyrimų institutas, Lietuvos ir užsienio bendrovės.

Tarpdisciplininės lietuvių mokslininkų grupės, kuriai vadovauja A. Ragauskas, sukurti ir patentuoti JAV, ES, Japonijoje ir kitur pirmieji pasaulyje neinvazinis galvospūdžio matuoklis, smegenų kraujotakos autoreguliacijos ir smegenų slankumo  monitoriai yra radikalios inovacijos. Įvairių rinkos konsultantų iš JAV ir ES vertinimais, patekusios į pasaulinę rinką šios inovacijos neabejotinai atidarys  naujas rinkos nišas, nes  konkurentų kol kas nėra.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »