Renkantis specialybę koją kiša stereotipai

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 4 d. pirmadienis

Kaip ir keletą metų iš eilės, taip ir šiemet buvo galima nesunkiai nuspėti populiariausių specialybių universitetuose sąrašą. Aukščiausias pozicijas išlaikė medicinos, odontologijos, teisės bei ekonomikos studijos. Deja, ne visiems, norintiems tapti advokatais ar ekonomistais, pavyksta įsidarbinti pagal specialybę.

Praėjusiais metais Lietuvos studentų sąjungos atlikta apklausa parodė, kad net 3 iš 4 studentų po universiteto baigimo dirba ne pagal specialybę. Kaip viena priežasčių čia įvardijama abiturientų iliuzijos, kad pabaigus prestižinę specialybę, darbdavys jį susiras pats ir pasiūlys penkiaženklį atlyginimą.

Tokį būsimųjų studentų pasirinkimą lemia ne tik savo galimybių pervertinimas, neapsisprendimas, kokią specialybę rinktis po mokyklos, bet ir nesuvokimas, kad sėkmę susirasti darbą lemia ir rinkos poreikiai. Panašiai mano ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.

„Beveik visi ieško greito ir lengvo kelio ateityje uždirbti pinigus, dėl to ir renkasi specialybes, kuriose įsivaizduoja gausiantys dideles algas, nors dabar inovatyvus inžinierius gali uždirbti tiek pat, kiek odontologas ar teisininkas“, – tvirtina A. Vilkauskas.

Jo žodžius patvirtina ir šių metų Lietuvos darbo biržos (LDB) sudaryta darbo rinkos prognozė. Čia daugiausiai laisvų darbo vietų specialistams prognozuojama baldų gamybos sektoriuje. Atitinkamai trečioje ir ketvirtoje vietoje rikiuojasi medienos apdirbimas bei viršutinių drabužių siuvimu užsiimančios įmonės.

Nors tokia studijų programa, kaip Tekstilės inžinerija dėstoma KTU, nepatenka į šalies populiariausiųjų programų penketuką, baigus ją, galimybės įsidarbinti yra itin aukštos. Tai rodo ir skaičiai.

Šiuo metu tekstilės pramonė – viena sparčiausiai besivystančių šalyje. Kasmet ji paauga po 15 proc., o 90 proc. produkcijos eksportuojama į Vakarų Europą. Čia nuolat reikalingi aktyvūs, inovatyvių idėjų nestokojantys jauni specialistai, mat tekstilės pritaikymas – itin platus. Jos gaminiai naudojami medicinos ir sveikatos apsaugoje, sausumos, vandens ir oro transporto, informacinių technologijų srityse.

Nuo Tekstilės inžinerijos sunkiai atsiejama ir 50 metų KTU dėstoma Aprangos mados inžinerija. Nors per tiek metų šios programos pobūdis kito, tačiau tai bene tiesiausias kelias į mados kūrėjų pasaulį. Šios programos absolventai darbuojasi tokiose bendrovėse, kaip „Zara“, „Audimas“, „Tūta“.

Pasak A. Vilkausko, šioms specialybėms labai kenkia stereotipinė nuomonė, susidariusi dar sovietmetyje, kai tekstilės ir aprangos technologai ir inžinieriai turėjo daug darbo. Griuvus politinei santvarkai, didžioji dalis šių žmonių neteko darbo ir nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusios darbo rinkos.

Jo teigimu, dabar situacija gerokai pasikeitusi, o abiturientai ne tik sulaukia darbo pasiūlymų, bet ir sėkmingai dirba individualiai.

Dar viena „neprestižinė“ KTU specialybė – Medienos inžinerija ir technologijos. Tai vienintelis universitetas šalyje, siūlantis tokią galimybę.

Miškingoje Lietuvoje medienos pramonę apibrėžiantys skaičiai – daugiau nei įspūdingi. Šiuo metu mūsų šalyje skaičiuojama per 2 tūkst. įmonių, besiverčiančių baldų ir kitų gaminių gamyba. Pastarųjų dvejų metų eksporto augimas sudaro apie 20 proc., o visas medienos sektorius apima net 8 proc. Lietuvos metinio Bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šiais metais KTU šiai programai numatęs 6 tikslines studijų finansavimo vietas, tuo tarpu jas finansuoti pasiryžusių darbdavių sulaukta net 10.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LSMU gimnazijoje vyko Sveikatos ugdymo diena

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje vyko Sveikatos ugdymo diena. skaityti »

VU fizikas triumfavo Europos palydovinės navigacijos konkurse

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Saulius Rudys tapo Europos palydovinės navigacijos konkurso nugalėtoju regionų kategorijoje. skaityti »

Ministerijoje – Atvirų durų diena aukštųjų mokyklų studentams

Ateinantį antradienį, lapkričio 29-ąją, Aplinkos ministerijoje laukiami aukštųjų mokyklų studentai. skaityti »

KTU verslo ir inžinerijos studentų idėja – geriausia pasaulinio masto inovacija

Turime ne svajonę, o tikslą, kurio siekiant reikalinga viena kryptimi judanti ir nuosekliai dirbanti komanda, naujausios žinios, gebėjimas įžvelgti nors ir nedidelės, tačiau jautrių poreikių turinčios visuomenės dalies problemas. skaityti »

Tikslesniam lazerio spindulio valdymui – unikalus mokslininkų atradimas

Lietuva – pasaulyje gerai žinoma kaip lazerių gamintoja. Norint juos pritaikyti pramoniniuose įrengimuose (pjaustymui, virinimui, skenavimui ir pan.) reikia itin tiksliai valdyti lazerio spindulio kryptį. skaityti »

Patvirtinta Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programa

Laikinai einanti švietimo ir mokslo ministro pareigas Audronė Pitrėnienė įsakymu patvirtino Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programą. skaityti »

VU Verslo mokyklos vadove tapo dr. Birutė Miškinienė

Lapkričio 15 d. vykusiame VU Verslo mokyklos (VM) tarybos posėdyje VU VM direktore paskirta laikinai šias pareigas ėjusi dr. Birutė Miškinienė. skaityti »

VGTU profesorius E. K. Zavadskas – GSUA garbės mokslinis bendradarbis

Vilniaus Gedimino technikos universitetą pasiekė džiugi žinia – Statybos technologijos ir vadybos katedros vedėjas, akademikas, profesorius Edmundas Kazimieras Zavadskas išrinktas International Association of Grey System and Uncertain Analysis garbės moksliniu bendradarbiu. skaityti »

Kosmoso tyrimams – KTU mokslininkų sukurta technologija

Žaibiškai tobulėjant technologijoms atsiveria nauji keliai gyvybės Raudonojoje planetoje paieškų misijai. Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja antrąją misiją, kurios metu Marse vėl bus ieškoma nežemiškos gyvybės. skaityti »

Biochemikų darbas publikuotas prestižiniame žurnale

Vilniaus universiteto Biochemijos instituto mokslininkų darbas „Oxygen Electroreduction Catalysed by Laccase Wired to Gold Nanoparticles via the Trinuclear Copper Cluster“ buvo paskelbtas prestižiniame multidisciplininiame žurnale „Energy & Environmental Science“. skaityti »