Renkantis specialybę koją kiša stereotipai

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 4 d. pirmadienis

Kaip ir keletą metų iš eilės, taip ir šiemet buvo galima nesunkiai nuspėti populiariausių specialybių universitetuose sąrašą. Aukščiausias pozicijas išlaikė medicinos, odontologijos, teisės bei ekonomikos studijos. Deja, ne visiems, norintiems tapti advokatais ar ekonomistais, pavyksta įsidarbinti pagal specialybę.

Praėjusiais metais Lietuvos studentų sąjungos atlikta apklausa parodė, kad net 3 iš 4 studentų po universiteto baigimo dirba ne pagal specialybę. Kaip viena priežasčių čia įvardijama abiturientų iliuzijos, kad pabaigus prestižinę specialybę, darbdavys jį susiras pats ir pasiūlys penkiaženklį atlyginimą.

Tokį būsimųjų studentų pasirinkimą lemia ne tik savo galimybių pervertinimas, neapsisprendimas, kokią specialybę rinktis po mokyklos, bet ir nesuvokimas, kad sėkmę susirasti darbą lemia ir rinkos poreikiai. Panašiai mano ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.

„Beveik visi ieško greito ir lengvo kelio ateityje uždirbti pinigus, dėl to ir renkasi specialybes, kuriose įsivaizduoja gausiantys dideles algas, nors dabar inovatyvus inžinierius gali uždirbti tiek pat, kiek odontologas ar teisininkas“, – tvirtina A. Vilkauskas.

Jo žodžius patvirtina ir šių metų Lietuvos darbo biržos (LDB) sudaryta darbo rinkos prognozė. Čia daugiausiai laisvų darbo vietų specialistams prognozuojama baldų gamybos sektoriuje. Atitinkamai trečioje ir ketvirtoje vietoje rikiuojasi medienos apdirbimas bei viršutinių drabužių siuvimu užsiimančios įmonės.

Nors tokia studijų programa, kaip Tekstilės inžinerija dėstoma KTU, nepatenka į šalies populiariausiųjų programų penketuką, baigus ją, galimybės įsidarbinti yra itin aukštos. Tai rodo ir skaičiai.

Šiuo metu tekstilės pramonė – viena sparčiausiai besivystančių šalyje. Kasmet ji paauga po 15 proc., o 90 proc. produkcijos eksportuojama į Vakarų Europą. Čia nuolat reikalingi aktyvūs, inovatyvių idėjų nestokojantys jauni specialistai, mat tekstilės pritaikymas – itin platus. Jos gaminiai naudojami medicinos ir sveikatos apsaugoje, sausumos, vandens ir oro transporto, informacinių technologijų srityse.

Nuo Tekstilės inžinerijos sunkiai atsiejama ir 50 metų KTU dėstoma Aprangos mados inžinerija. Nors per tiek metų šios programos pobūdis kito, tačiau tai bene tiesiausias kelias į mados kūrėjų pasaulį. Šios programos absolventai darbuojasi tokiose bendrovėse, kaip „Zara“, „Audimas“, „Tūta“.

Pasak A. Vilkausko, šioms specialybėms labai kenkia stereotipinė nuomonė, susidariusi dar sovietmetyje, kai tekstilės ir aprangos technologai ir inžinieriai turėjo daug darbo. Griuvus politinei santvarkai, didžioji dalis šių žmonių neteko darbo ir nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusios darbo rinkos.

Jo teigimu, dabar situacija gerokai pasikeitusi, o abiturientai ne tik sulaukia darbo pasiūlymų, bet ir sėkmingai dirba individualiai.

Dar viena „neprestižinė“ KTU specialybė – Medienos inžinerija ir technologijos. Tai vienintelis universitetas šalyje, siūlantis tokią galimybę.

Miškingoje Lietuvoje medienos pramonę apibrėžiantys skaičiai – daugiau nei įspūdingi. Šiuo metu mūsų šalyje skaičiuojama per 2 tūkst. įmonių, besiverčiančių baldų ir kitų gaminių gamyba. Pastarųjų dvejų metų eksporto augimas sudaro apie 20 proc., o visas medienos sektorius apima net 8 proc. Lietuvos metinio Bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šiais metais KTU šiai programai numatęs 6 tikslines studijų finansavimo vietas, tuo tarpu jas finansuoti pasiryžusių darbdavių sulaukta net 10.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

LEU dalyvaus konferencijoje-festivalyje „Studfestas“

Spalio 14 d. „Siemens“ arenoje (Vilnius) vyks konferencija-festivalis „Studfestas“, padėsiantis moksleiviams atsakyti į klausimus apie studijas ir karjerą. Ką daryti baigus mokyklą, kokias studijas rinktis? skaityti »

Vilniaus universiteto profesoriui V. Šikšniui įteikta elitinė „Warren Alpert” premija

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriui Virginijui Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai įteikta elitine laikoma „Warren Alpert” fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. skaityti »

KTU gimnazistams – moderniausia mokymosi bazė

Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (KTUG) pamokos nuo šiol bus dar įtaigesnės ir įdomesnės. Šią savaitę duris atvėrė naujos fizikos, biologijos, informatikos ir chemijos klasės, kuriose įdiegtos išmaniosios technologijos, bei įrengta chemijos laboratorija. skaityti »

VDU daugiafunkcis centras – atviras Lietuvai ir pasauliui

Vytauto Didžiojo universitetas atidarė naują, darnaus vystymo principus atitinkantį daugiafunkcį mokslo ir studijų centrą, kuris atviras ne tik visai akademinei bendruomenei, mokslo ir inovacijų kūrėjams, bet ir pasaulio lietuviams bei plačiajai visuomenei. skaityti »

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai. skaityti »

Gyvybės mokslų studijoms VU – naujos „Thermo Fisher Scientific“ investicijos

Spalio 5 d. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) įvyko „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Šią dieną „Thermo Fisher Scientific“ pažymėjo dovanodama Vilniaus universitetui (VU) naujausią tyrimų įrangą už 220 tūkst. eurų. skaityti »

Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas? skaityti »

Keisis mokytojų darbo sąlygos

Per ateinančius kelerius metus bus siekiama įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokytojus, dirbančius nedidelėse mokyklose ar turinčius mažą darbo krūvį, skatinti įgyti papildomą kvalifikaciją. skaityti »

JAV ambasada kviečia teikti paraiškas FLEX moksleivių mainų programai

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba kviečia visus moksleivius dalyvauti FLEX programos konkurse. skaityti »

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Davidas J. Thoulessas, F. Duncanas M. Haldane‘as ir J. Michaelas Kosterlitzas už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti. skaityti »