Renkantis specialybę koją kiša stereotipai

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 4 d. pirmadienis

Kaip ir keletą metų iš eilės, taip ir šiemet buvo galima nesunkiai nuspėti populiariausių specialybių universitetuose sąrašą. Aukščiausias pozicijas išlaikė medicinos, odontologijos, teisės bei ekonomikos studijos. Deja, ne visiems, norintiems tapti advokatais ar ekonomistais, pavyksta įsidarbinti pagal specialybę.

Praėjusiais metais Lietuvos studentų sąjungos atlikta apklausa parodė, kad net 3 iš 4 studentų po universiteto baigimo dirba ne pagal specialybę. Kaip viena priežasčių čia įvardijama abiturientų iliuzijos, kad pabaigus prestižinę specialybę, darbdavys jį susiras pats ir pasiūlys penkiaženklį atlyginimą.

Tokį būsimųjų studentų pasirinkimą lemia ne tik savo galimybių pervertinimas, neapsisprendimas, kokią specialybę rinktis po mokyklos, bet ir nesuvokimas, kad sėkmę susirasti darbą lemia ir rinkos poreikiai. Panašiai mano ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.

„Beveik visi ieško greito ir lengvo kelio ateityje uždirbti pinigus, dėl to ir renkasi specialybes, kuriose įsivaizduoja gausiantys dideles algas, nors dabar inovatyvus inžinierius gali uždirbti tiek pat, kiek odontologas ar teisininkas“, – tvirtina A. Vilkauskas.

Jo žodžius patvirtina ir šių metų Lietuvos darbo biržos (LDB) sudaryta darbo rinkos prognozė. Čia daugiausiai laisvų darbo vietų specialistams prognozuojama baldų gamybos sektoriuje. Atitinkamai trečioje ir ketvirtoje vietoje rikiuojasi medienos apdirbimas bei viršutinių drabužių siuvimu užsiimančios įmonės.

Nors tokia studijų programa, kaip Tekstilės inžinerija dėstoma KTU, nepatenka į šalies populiariausiųjų programų penketuką, baigus ją, galimybės įsidarbinti yra itin aukštos. Tai rodo ir skaičiai.

Šiuo metu tekstilės pramonė – viena sparčiausiai besivystančių šalyje. Kasmet ji paauga po 15 proc., o 90 proc. produkcijos eksportuojama į Vakarų Europą. Čia nuolat reikalingi aktyvūs, inovatyvių idėjų nestokojantys jauni specialistai, mat tekstilės pritaikymas – itin platus. Jos gaminiai naudojami medicinos ir sveikatos apsaugoje, sausumos, vandens ir oro transporto, informacinių technologijų srityse.

Nuo Tekstilės inžinerijos sunkiai atsiejama ir 50 metų KTU dėstoma Aprangos mados inžinerija. Nors per tiek metų šios programos pobūdis kito, tačiau tai bene tiesiausias kelias į mados kūrėjų pasaulį. Šios programos absolventai darbuojasi tokiose bendrovėse, kaip „Zara“, „Audimas“, „Tūta“.

Pasak A. Vilkausko, šioms specialybėms labai kenkia stereotipinė nuomonė, susidariusi dar sovietmetyje, kai tekstilės ir aprangos technologai ir inžinieriai turėjo daug darbo. Griuvus politinei santvarkai, didžioji dalis šių žmonių neteko darbo ir nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusios darbo rinkos.

Jo teigimu, dabar situacija gerokai pasikeitusi, o abiturientai ne tik sulaukia darbo pasiūlymų, bet ir sėkmingai dirba individualiai.

Dar viena „neprestižinė“ KTU specialybė – Medienos inžinerija ir technologijos. Tai vienintelis universitetas šalyje, siūlantis tokią galimybę.

Miškingoje Lietuvoje medienos pramonę apibrėžiantys skaičiai – daugiau nei įspūdingi. Šiuo metu mūsų šalyje skaičiuojama per 2 tūkst. įmonių, besiverčiančių baldų ir kitų gaminių gamyba. Pastarųjų dvejų metų eksporto augimas sudaro apie 20 proc., o visas medienos sektorius apima net 8 proc. Lietuvos metinio Bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šiais metais KTU šiai programai numatęs 6 tikslines studijų finansavimo vietas, tuo tarpu jas finansuoti pasiryžusių darbdavių sulaukta net 10.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Paskelbtas iškilios mokslininkės, pedagogės Meilės Lukšienės premijos laureatas

Spalio 3 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbė daktarės Meilės Lukšienės premijos laureatą. Šių metų laureatu tapo Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas Antanas Kalinauskas. skaityti »

Paskelbti aukštųjų universitetinių mokyklų studentų magistro darbų konkurso laimėtojai

Paskelbti Ūkio ministerijos inicijuoto aukštųjų universitetinių mokyklų studentų geriausių magistro darbų, kurių temos siejosi su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo skatinimu, konkurso laimėtojai. skaityti »

„Saulėtekio slėnyje“ – Biotechnologijų verslo inkubatorius

Besibaigiant Inovacijų savaitei, rugsėjo 30 d. Vilniaus universiteto Saulėtekio slėnyje atidarytas Biotechnologijų verslo inkubatorius. skaityti »

Sukurtas didmiesčių gyventojams skirtas elektrinis paspirtukas

Elektrinį paspirtuką buvo galima pamatyti bei išbandyti ir renginių ciklo „Inovacijų savaitė“ verslo ir mokslo pikniko metu, vykusiu šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) centrinių rūmų. skaityti »

Šiemet veiklą atnaujino lituanistinė mokykla Milane

Nauji mokslo metai prasidėjo Milano lituanistinėje mokykloje „Pabiručiai“, į kurią užregistruota 30 vaikų nuo 4 iki 12 m. Beveik visi vaikai yra iš mišrių šeimų. skaityti »

Profesinės mokyklos priėmė penktadaliu daugiau mokinių nei planavo

Galutiniais duomenimis šiais mokslo metais į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių. Tai 1 800 mokinių, arba 8 proc., daugiau nei pernai ir 20 proc. daugiau nei buvo numatyta priimti. skaityti »

Mokiniams nebereikės nešiotis vadovėlių

Lengvesnės mokinių kuprinės ir paprastesnis mokytojų darbas – tokį pažadą davė leidykla „Šviesa“, šiais mokslo metais suteikdama nemokamą prieigą naudotis visų pagrindinių vadovėlių elektroninėmis versijomis per virtualiąją mokymosi aplinką „Eduka klasė“. skaityti »

Paskirtos K. Būgos stipendijos užsienio lituanistikos centrų studentams

Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2016–2017 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus penki studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos universitetuose. skaityti »

VU ir VGTU suvienys jėgas ir atnaujins Saulėtekio akademinį miestelį

Vilniaus universitetas (VU) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) sutarė atnaujinti Vilniuje esantį Saulėtekio miestelį ir plėtoti šiuolaikišką mokslo, studijų ir socialinę infrastruktūrą. skaityti »

MRU mokslinėje konferencijoje dalyvauja projektų vadybininkai iš įvairių Europos universitetų

Rugsėjo 22–23 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksta tarptautinių projektų administratorių tinklo COST veiklos Nr. TN1302 BESTPRAC susitikimas. skaityti »