Savo jėgas informacinių technologijų studentai išbandė robotikos srityje

Publikuota: 2015 m. vasario 2 d. pirmadienis

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai, padedami dėstytojo Lino Būtėno, sukonstravo ir suprogramavo robotą platformą, mokančią priimti sprendimus. Domanto Bogdano, Konstantino Arefjevo, Žygimanto Matonio ir Mato Šimkūno kūrinys „Nameless“, valdomas per belaidžio ryšio technologiją Wi-Fi, geba judėti kambaryje, o susidūręs su kokia nors kliūtimi, iš kelių įmanomų variantų pasirinkti, ką tuo metu geriausia daryti.

„Iš tikrųjų tai yra mokymosi priemonė tiek mums, tiek ateinančioms kartoms. Mūsų tikslas buvo sukonstruoti platformą, lengvai pritaikomą kitoms užduotims. Pavyzdžiui, gal kas norės ją perdaryti į žoliapjovę. Tiks visos mūsų dalys, tik rėmą reikės perdaryti“, – aiškino M. Šimkūnas.

Studentai dalyvauja antrus metus MIF vykdomame „Problemų sprendimu grįstame projekte“ (Problem Based Learning). Žygimantas Matonis, robotika besidomintis jau seniai, džiaugėsi galėjęs išbandyti savo jėgas. „Robotai, mano nuomone, vis labiau skverbiasi į kasdienį žmonių gyvenimą. Ateityje jie tikrai bus tokie pat populiarūs kaip telefonai, kompiuteriai, kiti buities įrenginiai. Įdomu pasižiūrėti, ką iš to įmanoma padaryti. Tai galimybė įšokti į traukinį, kuris dar tik pradeda važiuoti“, – teigė jis.

Idėja ir pobūdis kito

Studentai prisipažįsta, kad ilgai ieškojo temos, nuo kurios galėtų atsispirti. Iš pradžių projekto pagrindu ketinta pasirinkti žoliapjovę. „Ji sveria apie 20–30 kg, todėl objektu pasirinkome dulkių siurblį, sveriantį apie 1 kg, bet pabaigoje likome su nuotoliniu būdu valdoma žaisline mašina“, – kalbėjo M. Šimkūnas. Ji paprasčiausiai nupirkta iš parduotuvės. Tiesa, iš jos liko tik plastmasinis rėmas, ratai, variklis, vidaus mechanizmai – viskas modifikuota.

„Truputį nusileidome ant žemės, nors platformą turime ir žoliapjovės algoritmai yra parašyti bei iki galo pritaikyti. Apskritai robotika panaši į testą, kuriame nėra teisingo atsakymo. Idealiausias variantas – tiesiog jį pakeisti“, – sakė D. Bogdanas.

Kurdami robotą platformą „Nameless“, studentai mokėsi vykdyti projektinę veiklą. Įgautos ne tik dalykinės – elektronikos, robotikos – žinios, bet ir administraciniai bei darbo komandoje įgūdžiai. „Didžioji dalis iki šiol vykusių mūsų projektų buvo labai individualūs. Net jei būdavo paskirtos grupės, jos paprastai būdavo labai mažos, nereikėdavo didelio planavimo ir pasiskirstymo. O dabar turėjome derinti net tokius dalykus, kas kuriuo metu dirbs su robotu“, – pasakojo D. Bogdanas.

Procesas ne rožėmis klotas

Komandos nariai juokavo, kad robotui vardo nedavė tiesiog iš pykčio. „Jį kurti tikrai buvo labai smagu ir darbus mes tęsime, tačiau tai kainavo daug laiko, nervų ir jėgų. Įsivaizduokite, pusę metų dienas nuo ryto iki vakaro leidome šiame kambaryje“, – patirtimi dalijosi M. Šimkūnas. „Dienos šviesos iš viso nematėme“, – šmaikštaudamas pridūrė D. Bogdanas.

Kaip vieną svarbiausių problemų M. Šimkūnas įvardijo žinių trūkumą. „Nemokėjome tinkamai išsirinkti detalių, stokodami informacijos, negalėjome suprasti, kodėl tos detalės neveikia taip, kaip reikia, sunku buvo išspręsti maitinimo problemas“, – tvirtino jis. Informacijos vaikinai ieškojo specialiose internetinėse svetainėse, kreipėsi į dėstytojus, brolius, seseris, draugus ir mokytojus, bent truputį susijusius su jų konstruojamos platformos specifika. „Žinias gaudydavom iš visur, kur tik įmanoma. Dažnai atsitikdavo taip, kad skirtingų šaltinių informacija tarpusavyje susikirsdavo, reikėjo galvoti, kaip ją suderinti. Tačiau pats geriausias mokymosi būdas buvo imti ir tiesiog pabandyti“, – kalbėjo D. Bogdanas.

Ž. Matonis atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. Jų kūrinys – realus daiktas, ne aplikacija, programa ar svetainė, kurią galima kurti iš bet kur. „Jeigu nori platformą išbandyti, esi pririštas prie darbo vietos. Kitas stabdis – vienu metu ne visada gali dirbti keli žmonės. Pavyzdžiui, Domantas ketina išmėginti kokį nors kodą, o aš sakau „ne“, nes kaip tik dabar tvarkau robotą“, – apibendrino vaikinas.

Savo kūrinį studentai pristatys LITEXPO parodų rūmuose vasario 5–7 d. vyksiančioje parodoje „Studijos 2015“.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

VGTU studentai kels Vilnių į virtualią realybę

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau trečią kartą vieši Žilvinas Lilas – Kelno (Vokietija) medijų meno akademijos profesorius, vienas iš Paidia instituto Kelne įkūrėjų, ketverius metus dirbęs kompanijoje „Disney“, nuo 2004 m. dėstantis akademinei bendruomenei, verslo ir vyriausybinėms institucijoms daugiau nei dešimtyje šalių. skaityti »

7 patarimai abiturientams, kaip pasirinkti tinkamas studijas

Jau greitai Lietuvos abiturientai ne tik laikys brandos egzaminus, bet ir darys vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime – rinksis studijas ir kartu ir būsimą karjeros kelią. skaityti »

„LOGO“ olimpiada atskleidė tendenciją: vis daugiau merginų renkasi IT mokslus

Programavimą renkasi vis daugiau merginų. Tokią tendenciją išryškino šių metų „LOGO“ konkursas ir olimpiada, kurioje dalyvavo 106 antrų-aštuntų klasių mergaitės. skaityti »

Garsiniai skaitymai supažindins su geriausiomis 2016 m. knygomis vaikams

Pasakos prieš miegą – įprastas dalykas. O jei pasaka pradėtume rytą? skaityti »

Vaikų knygos dieną bus apdovanoti labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai

Nacionaliniame dramos teatre, iškilmingai bus apdovanoti 2016 m. labiausiai nusipelnę vaikų literatūros kūrėjai: rašytojai, iliustruotojai, vertėjai, taip pat skaitymo skatinimo specialistai ir tyrinėtojai. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »

VDU bus įkurtas pirmasis Lietuvoje Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. skaityti »

VU profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas, gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). skaityti »

Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. skaityti »

Tautinių mažumų departamentas skelbia baigiamųjų mokslo darbų konkursą

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia baigiamųjų mokslo darbų Lietuvos tautinių mažumų tematika konkursą. skaityti »