Šiandien reikalingi žmonės, gebantys informacijos gausoje įžvelgti esmę

Publikuota: 2014 m. liepos 16 d. trečiadienis

Skaitmeninė žiniasklaida – tai faktų ir nuomonių, kurias pateikia potencialūs prekės ar paslaugos vartotojai, aibė. Žinančiajam šie ištekliai suteikia neribotas galimybes ir pranašumą rinkoje. Tačiau tokių žmonių kol kas nedaug.

„Informacijos gaunama vis daugiau, jos šaltiniai vis įvairesni, todėl reikalingi žmonės, galintys suvaldyti tokius duomenis, gebantys pamatyti esmę informacijos gausoje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Rūta Brazienė.

Teksto analizės technologijos – tai tik vienas iš socialinio analitiko darbo įrankių. „Socialinių duomenų ištekliai, socialinių tinklų ir medijų, teksto analitika, taikomoji informatika, informacijos rengimas ir publikavimas, multimedijos pagrindai, socialinių tyrimų projektai ir jų valdymas, sociologijos įvadas ir teorijos“, – R. Brazienė vardija modulius, kuriuos mokysis būsimieji socialinės analitikos studentai. Šios, unikalios Lietuvoje studijų programos koordinatorė teigia, kad tiksliųjų ir socialinių mokslų santykis joje yra 40 su 60 proc.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė teigia, kad socialinė analitika – puiki alternatyva tiems stojantiesiems, kurie būtų linkę rinktis ekonomikos studijas, tačiau abejoja dėl to, jog rinkoje ekonomistų netrūksta. Šioms studijoms taip pat reikalingas polinkis ir į tiksliuosius, ir į socialinius mokslus.

Nauja KTU studijų programa taikys ir pažangiausius mokymo metodus: studentai bus mokomi per atvejų analizę ir vaidmenų žaidimus, jiems bus skirtos savarankiško darbo užduotys įmonėse ir organizacijose, bus skiriamos kūrybinės užduotys. KTU Socialinės analitikos studijų programą kūrė jungtinė Universiteto sociologų, informatikų ir matematikų komanda. Analogų Lietuvoje neturinti studijų programa buvo akredituota penkeriems metams ir sulaukė Nacionalinės skaitmeninės koalicijos rekomendacijų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »