Šiuolaikinėje mokykloje – programavimas nuo pirmos klasės

Publikuota: 2016 m. sausio 28 d. ketvirtadienis

Pedagogai iš visos Lietuvos savaitę pradėjo piešdami šiuolaikinės mokyklos vizijas. Šalies sostinėje vyko analogų neturinčios skaitmeninių mokymų pedagogams programos „Samsung Mokykla ateičiai“ finalinis renginys. Jo metu dvylika bene labiausiai naujovių trokštančių šalies mokyklų pristatė beveik pusę metų kurtas skaitmeninių pokyčių vizijas. Iš švietimo ekspertų sudaryta vertinimo komisija išrinko labiausiai inovacijoms pasirengusią mokyklą. Ja tapo Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazija, pasiūliusi programavimo mokyti jau pirmokus. Nugalėtojams atiteko 10 000 Eur prizas.

„Vienas iš didžiausių švietimo iššūkių, kad šiandienos vaikai turi būti ruošiami dar neegzistuojančioms ateities profesijoms. Tai pasiekti įmanoma tik šiuolaikiškiems ir motyvuotiems pedagogams – lyderiams. Šitaip galima vadinti visus programoje dalyvavusius mokytojus, kurie minėtą iššūkį pasitinka drąsiai: mokosi ir ieško tinkamiausių idėjų, kaip modernizuoti švietimo procesą“, – sakė Philip Choi, „Samsung Electronics Baltics“ viceprezidentas.

Programos laimėtojų idėja – nuo pirmos klasės įtraukti mokinius į programavimo mokymąsi, integruotą į įvairių dalykų pamokas. Tokiu būdu siekiama lavinti vaikų loginio mąstymo ir kūrybiškumo kompetencijas.

„Mūsų idėja buvo konkreti – vaikų loginio mąstymo ir kūrybiškumo gebėjimų ugdymas. Pastebime, kad aukštesnio lygio gebėjimai atsiranda kai vaikai per pamokas dirba kūrybiškai, t. y. susieja teorines žinias su praktika. Ypač pradinėse klasėse vaikai itin noriai naudoja skaitmenines technologijas, greitai jas perpranta“, – sakė Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas.

Pasak mokyklos vadovo, kaip ir užsienio kalbų, programavimo lengviau išmokti jaunesniame amžiuje. Naudodamiesi programomis su vizualia programavimo kalba, net nemokantys skaityti vaikai gali išmokti programavimo logikos ir pagrindų. Programavimas skatina mokinių kūrybiškumą, jie ne tik naudojasi tuo, kas jau sukurta, bet ir patys tampa kūrėjais. Robotų programavimą, programėlių rašymą galima integruoti į įvairių dalykų pamokas.

Mokykla jau turi įsigijusi programuojamų Blue-Bot robotų, planšetinių kompiuterių komplektą, Lego robotų konstravimo rinkinį, robototechnikos klasę. Tačiau daugiau kaip 800 vaikų ugdančiai mokyklai naujausių technologijų dar trūksta. Tad mokyklos komanda jau svarsto, kaip efektyviausiai panaudoti laimėtus 10 000 Eur, skirtų naujausioms technologijoms įsigyti.

„Visos projekte dalyvaujančios mokyklos mąsto inovatyviai. Tačiau nugalėtojai jau turi įdirbį, eina pasirinktu keliu. Jie pastebėjo, kad programavimas šiuo metu itin aktualus, tokių specialistų trūksta ir trūks ateityje. Projekte numatyti realūs, įgyvendinami žingsniai, komanda susitelkusi ir tiki savo idėja“, – motyvus, kodėl laimėtojais išrinkta būtent Rokiškio mokykla, dėstė vertinimo komisijos pirmininkas Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis.

Renginio metu savo favoritą išrinko ir iš mokinių sudaryta vertinimo komisija. Ji savo simpatijas skyrė Klaipėdos Gedminų progimnazijai. Šios mokyklos komanda nusprendė mokinių pasiekimus gerinti, į vaikų mokymąsi aktyviai įtraukiant tėvus. Tam pasitelkiamos šiuolaikinių technologijų teikiamos galimybės. Gedminų progimnazijos mokytojų komandos nariai buvo apdovanoti „Samsung“ planšetiniais kompiuteriais.

„Skaitmeninis švietimas Lietuvoje juda pakankamai sparčiu žingsniu. Šis projektas parodo, kad mokyklų, kurios siekia būti inovatyvios yra visoje šalyje, net mažuose miesteliuose ir kaimeliuose. Mokyklos klestėjimą lemia gebėjimas prisitaikyti prie vykstančių pokyčių, o nuo to priklauso kiekvieno mokinio rezultatai“, – kalbėjo renginyje apsilankiusi Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.

Tęstinė pedagogų švietimo programa „Samsung Mokykla ateičiai“ Lietuvoje vykdoma jau dvejus metus. Ja siekiama tobulinti mokytojų lyderystę, pokyčių valdymo bei skaitmeninio raštingumo kompetencijas ir kurti mokyklose motyvuojančią, kūrybiškumą skatinančią mokymosi aplinką, tokiu būdu gerinti mokinių pasiekimus ir padėti geriau pasirengti ateities profesijai. Nuo starto 2014-aisiais penkis mėnesius trunkančiuose nemokamuose mokymuose dalyvavo 160 mokytojų ir mokyklų vadovų iš 40 šalies mokyklų. Programos partneriai – „Renkuosi mokyti!“ ir Kauno technologijos universitetas.

Finalistų parengtus skaitmeninių pokyčių projektus vertino kompetentinga komisija: Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Švietimo ir mokslo programų vadovė Liliana Bugailiškytė-Lideikienė, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, Kauno technologijos universiteto e. mokymo technologijų centro vadovas Gytis Cibulskis, Mokyklų tobulinimo centro programų direktorė Marina Vildžiūnienė, Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis, TAMO grupės atstovė Malvina Majauskaitė ir Lietuvos mokinių parlamento pirmininkės pavaduotojas Edvardas Montsvilas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »