Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Elektroninių audioknygų populiarumas Lietuvoje išaugo tris kartus

Stereotipas, kad garsinės knygos yra skirtos tik regėjimo negalią turintiems žmonėms, po truputį atsitraukia. Visuomenė pradeda suprasti, kad šios knygos puikiausiai tinka aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms, kuriems dažnai pritrūksta laiko paimti knygą į rankas. skaityti »

Lietuvos mokyklų apdovanojimai padės atrasti šalies mokyklų herojus

Po sėkmingo praėjusių metų starto grįžta Lietuvos mokyklų apdovanojimai (LMA). Kovo 30 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vyksiančiame renginyje ne tik paaiškės dešimties nominacijų nugalėtojai, bet ir vyks nemokama konferencija moksleiviams bei mokytojams „Code the future“. skaityti »

VGTU lankysis žymi Holivudo aktorė

Kovo 8 dieną, 11 valandą populiari autorė, aktorė ir lektorė iš Holivudo Kimlė Smit (Kimleigh Smith) Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), Kūrybinių industrijų fakultete susitiks su dėstytojais ir studentais bei skaitys paskaitą-seminarą „Dalijimasis – kelias į sėkmę“. skaityti »

VU biotechnologų sukurtas metodas – išskirtiniame mokslo žurnale

Prestižinio žurnalo „Molecular Cell“ vasario numeryje pristatomas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkų grupės sukurtas naujas DNR modifikavimo profilių analizės metodas TOP-seq (angl. Tethered Oligonucleotide-Primed sequencing). skaityti »

Vilnius siekia tapti pasaulio knygų sostine

Vilniuje vykstančioje knygų mugėje sostinės meras pareiškė, kad Vilnius yra labiausiai skaitantis miestas. skaityti »

Tato ir Pato – paroda, kurioje viską reikia liesti

Nacionalinėje bibliotekoje duris atverianti estų dizainerės Mae Kivilo kurta interaktyvi ekspozicija – rojus vaikams, kuriems knieti viską patikrinti ir pačiupinėti. skaityti »

Paskelbti „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojai

Vilniaus knygų mugėje bus apdovanoti „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojai, kurių knygos pripažintos geriausiomis suaugusiųjų, poezijos ir knygų vaikams kategorijose. skaityti »

VU fizikai atrado naują būdą sąveikai tarp atomų tirti

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausieji mokslo darbuotojai Julius Ruseckas ir Gediminas Juzeliūnas kartu su Taivano nacionalinio Tsing Hua universiteto profesoriumi Ite Yu pasiūlė naują būdą tirti sąveikai tarp vadinamųjų Rydbergo atomų juos paveikus šviesos pluoštais. skaityti »

Bus ruošiama nacionalinė mokytojų rengimo koncepcija

Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų ir nutarta rengti nacionalinę mokytojų rengimo koncepciją. skaityti »

Konferencijoje „The Coins 2017“ - nuo nanotechnologijų iki vėžio gydymo

Jau dvyliktą kartą Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Gyvybės mokslų centre (VU SA GMC) organizuojamame renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama nanotechnologijoms, gyvybės mokslams medicinoje ir sintetinei biologijai. skaityti »