Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Stipriausi Lietuvos universitetai imasi atsakomybės gerinti studijų kokybę ir didinti mokslo pažangą

Keturių šalies aukštųjų mokyklų vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK). skaityti »

Pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandienėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų. skaityti »

Valstybės finansavimas mokslui bus aiškiau susietas su rezultatais

Tikslinamas mokslo ir studijų finansavimo modelis, pagal jį valstybės finansavimas mokslo institucijoms labiau priklausys nuo rezultatų. skaityti »

Mokslininkas iš Vokietijos supažindino su naujausiais informatikos tyrimų metodais švietimo srityje

Spaudoje daugėja pranešimų, pamąstymų apie informatikos mokymo atnaujinimą Lietuvos mokyklose, apie technines galimybes. skaityti »

VU mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. skaityti »

Profesinis mokymas atsinaujina: mokytojai stažuosis verslo įmonėse

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia profesinio mokymo įstaigas, darbdavių asociacijas teikti paraiškas profesijos mokytojų technologinėms kompetencijoms tobulinti. skaityti »

Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, būtina pažangos ir tobulėjimo sąlyga

Sausio mėnesis studentams primena ne tik apie didžiausių metų švenčių pabaigą, bet ir egzaminų sesijos pradžią. Net ir patiems gabiausiems studentams ilgos atsiskaitymų savaitės kelia nerimą, stresą ir nuovargį. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė: aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija – prielaida kilti dėstytojų atlyginimams

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovais. skaityti »

MRU Teisės fakultetas padės kelti advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikaciją

Mykolo Romerio universitetas (MRU) tapo pirmąja institucija, kurią Lietuvos advokatūra akreditavo kaip galinčią vykdyti Advokatūros pripažįstamus kvalifikacijos kėlimo mokymus advokatams bei advokatų padėjėjams. skaityti »

VU bioinformatikų sukurtiems modeliams pasaulyje nebuvo lygių

VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikai triumfavo pernai vykusiame konkurse CAPRI (angl. Critical Assessment of Predicted Interactions). skaityti »