Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Aptarti planuojami pokyčiai vertinant ir skiriant mokyklų vadovus

Diskutuojant dėl mokyklų vadovų kadencijų svarbu numatyti kompleksinius sprendimus, susijusius su mokyklų vadovų bei mokyklų vertinimu, savivaldos vaidmeniu, pedagogo profesijos patrauklumo didinimu. skaityti »

Dvi akredituotos sostinės mokyklos tampa ilgosiomis gimnazijomis

Dvi sostinės mokyklos įgijo teisę siekti ilgosios gimnazijos statuso: Vladislavo Sirokomlės vidurinė – su humanitarine kryptimi, o Joachimo Lelevelio – pagal inžinerinio ugdymo programą. skaityti »

Reikia keisti mokytojų rengimo sistemą

2030 m. bendrojo lavinimo mokyklose trūks beveik 5 tūkst. visų dalykų mokytojų: iki reikalingo skaičiaus stokosime net 1449 matematikos mokytojų, taip pat gamtos mokslų (1277), fizikos (873), lietuvių kalbos ir literatūros (853) ir ne tik. skaityti »

Vyksta žiemos priėmimas į dalį VU studijų programų

Sausio mėn. 4–31 d. vykdomas I priėmimo etapas į dalį Vilniaus universitete (VU) vykdomų programų. skaityti »

VU Medicinos fakulteto mokslininkė – tarp pripažintų Europos ekspertų

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto docentė Liubovė Murauskienė tapo nepriklausomos Europos Komisijos Veiksmingų būdų investuoti į sveikatą ekspertų grupės (Expert Panel on Effective ways of Investing in Health) nare. skaityti »

Geriausių Europos architektūros kūrinių konkurse – VGTU mokslo ir administracijos centras

Europos Komisija ir „Mies van der Rohe“ Fondas paviešino sąrašą architektūros kūrinių, kurie dalyvaus 2017 metų Europos architektūros – „Mies van der Rohe“ prizo – konkurse. skaityti »

Edukologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas ketina susijungti iki metų pabaigos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tikisi susijungti iki 2017 metų pabaigos. skaityti »

Jaunieji kompiuterinės Kalėdų pasakos kūrėjai džiugino originalumu

Kaune finišavo penkiolikos metų jubiliejų švenčiantis respublikinis informatikos konkursas „Kompiuterinė Kalėdų pasaka 2016“. skaityti »

Ministrė J. Petrauskienė rengia pasitarimą dėl mokyklų vadovų

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kviečia savivaldybių švietimo padalinių vadovų asociaciją į pasitarimą dėl mokyklų direktorių darbo. skaityti »

„Jaunojo pedagogo akademija“ kviečia moksleivius „pasimatuoti“ pedagogo profesiją

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tradiciškai kviečia 11–12 klasių moksleivius į „Jaunojo pedagogo akademiją“ (JPA). skaityti »