Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VDU – antras Lietuvoje pagal europinio lygio studijų programų skaičių

Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame Lietuvos universitetų studijų krypčių vertinime Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir toliau išlaikė lyderiaujančias pozicijas. skaityti »

Aplinkos ministerijoje apdovanoti sumaniausi moksleiviai

Aplinkos ministerijoje vakar buvo apdovanoti darbščiausi ir sumaniausi moksleiviai iš visos Lietuvos – ekodizaino konkurso „Kita forma mokinys. Ekobendruomenė“ nugalėtojai. skaityti »

Šalies aukštųjų mokyklų dalykiniame reitinge – Vilniaus universiteto lyderystė

Trečiąkart žurnalo „Reitingai” pristatytame dalykiniame reitinge Vilniaus universitetas (VU) įvertintas kaip geriausias 31 bakalauro ir 32 magistrantūros studijų kryptyse, o dar vienoje – vienintelis tos magistro studijų krypties studijas vykdantis universitetas. skaityti »

Helsinkio hakatone rytdienos inovacijas kūrė „GIFTed.COMM“ studentai

1500 geriausių programuotojų, dizainerių, inžinierių ir entreprenerių iš daugiau nei 50 pasaulio šalių metų pabaigoje rinkosi į didžiausią Europoje hakatoną (angl. hackathon) „Junction 2016“, vykusį Suomijos sostinėje Helsinkyje. skaityti »

Profesinis mokymas: kas trukdo įgauti pagreitį?

Lietuvoje jau kuris laikas formuojasi nauja tendencija, kad į profesines mokyklas stoja vis daugiau žmonių, baigusių universitetus. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, tai rodo, kad mūsų švietimo sistemoje naudojami resursai prasilenkia. skaityti »

Lietuvos mokslininkų atradimą pripažino pasaulio mokslo elitas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkų komanda dirbo ieškodama efektyvesnių būdų išgauti energiją iš biomasės – žemės ūkio ar maisto atliekų, nuotekų, panaudotų aliejų, be tikslo supūvančių augalų, taip pat ir biologinės kilmės terpių. skaityti »

LEU rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimas

Gruodžio 1 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą. skaityti »

Didžiosios Britanijos mokslininkai tyrė „lietuviškumą“ studentų tekstuose

Mokslininkai iš Lankasterio universiteto (Jungtinė Karalystė) Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vykdė „pilotinį“ tyrimą, skirtą atskleisti lietuvių nacionalinio identiteto subtilybes studentų pateiktuose darbuose. skaityti »

Vilniaus universitete – bendros pastangos gerinti sąlygas žmonėms su negalia

Vilniaus universitetas (VU) nuosekliai dirba siekdamas sukurti tinkamas studijų sąlygas visiems savo studentams. skaityti »

Įsteigta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto alumnų asociacija

Gruodžio 1 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete susirinko vieni žymiausių universiteto absolventų, kurie tapo savo Alma Mater alumnų asociacijos steigėjais. skaityti »