Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Konkurse „Išmanus miestas III“ VGTU studentai kurs ir tobulins miestų erdves

Jau trečiąjį kartą rengiamas projektas, skatinantis viešojo ir privataus sektorių intensyvų bendradarbiavimą, siekia įgyvendinti Lietuvos savivaldybių planus, pagražinti miestų aplinką, atgaivinti bei pritaikyti erdves pageidaujamai gyventojų veiklai. skaityti »

Užsienyje dirbantys mokslininkai – aktyvūs VU mokslinio gyvenimo dalyviai

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija gruodžio 1 d. apdovanojo penkis užsienyje dirbančius lietuvių kilmės mokslininkus. Keturių iš jų akademinis kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. skaityti »

Sukurtas ir paviešintas LEU absolventų geografų internetinis žemėlapis

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografai sukūrė ir paviešino mūsų aukštosios mokyklos alumnų geografų internetinį žemėlapį. skaityti »

Valstybė tęs savo įsipareigojimus mokytojams

Naujos kadencijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams laikinai pareigas einanti švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pateikė informaciją apie nueinančios Vyriausybės paruoštą 2017 m. valstybės biudžeto projekto švietimo dalį. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas pasisako už universitetų tinklo optimizavimą

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bendru sutarimu šiandien pritarė Seimo nutarimo projektui dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo (XIIP-4819(2). skaityti »

Kodėl mokyklose šalia vadovėlio turi atsirasti ir kompiuterinis žaidimas?

Nors įprastai žaidimus laikome laisvalaikio praleidimo būdu, jie pamažu atkeliauja ir į klases. Mokytojai Lietuvoje pastebi, kad žaidimai praturtina mokymosi procesą, padeda lengviau įsiminti pamokos medžiagą, o svarbiausia – motyvuoja vaikus net labiau nei tradiciniai mokymosi būdai. skaityti »

Verslo konfederacija ir Nacionalinė biblioteka skatins žinių visuomenės ugdymą Lietuvoje

Siekdamos gerinti verslo aplinką, skatinti inovacijas ir puoselėti darnios visuomenės kūrimąsi šalyje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. skaityti »

Prieš kitų metų egzaminų naujovę – „repeticija“ sostinės vienuoliktokams

Jau nuo kitų metų Lietuvos abiturientai susidurs su nauju vertinimo įrankiu – brandos darbu. skaityti »

Įvyko tarptautinė MENAR mintino skaičiavimo olimpiada 2016

Vilniuje įvyko jau trečioji MENAR olimpiada 2016, kurią organizavo MENAR AKADEMIJA. Šiais metais Olimpiada buvo išskirtinė - šiemet ji paskelbta tarptautine, kadangi dalyvavo ne tik vaikai iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių – Rusijos, Serbijos bei Kazachstano. skaityti »

Už studijas sumokėtas lėšas šiemet atgaus beveik maksimalus skaičius studentų

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. skaityti »