Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Lietuvos nacionalinei bibliotekai įteikta unikali knyga

Kęstutis Skrebys Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanojo neseniai pasirodžiusį unikalų leidinį „Švento Jono ložė „Memphis“ Klaipėdos mieste, 1776–1926“. skaityti »

Informacijos amžiuje knygos vis dar aktualios

Knygų, kurios skelbiasi teikiančios psichologijos žinias, gausoje eiliniam skaitytojui susigaudyti sudėtinga. Kaip atsirinkti tai, ko reikia? skaityti »

VU profesorei – atsakingos pareigos Europos kardiologų draugijoje

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, VU Medicinos fakulteto profesorė Jelena Čelutkienė tapo Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos nare. skaityti »

Jaunieji mokslininkai prestižiniame sintetinės biologijos konkurse iškovojo auksą

Vilniaus universiteto studentų komanda Bostone vykusiame prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine competition) iškovojo auksą ir buvo nominuoti tarp penkių geriausių projektų medicinoje. skaityti »

Geriausiems už mokslą mokantiems studentams – papildomos lėšos studijų kainos kompensavimui

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. skaityti »

VU teisininkės straipsnis paskelbtas prestižiniame žurnale

Naujausiame žurnalo „JCMS: Journal of Common Market Studies“ numeryje paskelbtas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros dėstytojos ir Lietuvos teisės instituto mokslininkės dr. Agnės Limantės straipsnis. skaityti »

Nuolatinė tėvų ir mokytojų komunikacija – būdas užtikrinti mokinių pažangą

Vaikų nusižengimai, nederamas elgesys pamokų metu, prasti mokymosi rezultatai – šios problemos dažnai įvardijamos kaip menko moksleivių tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo pasekmė. skaityti »

VU studentai JAV gins prestižinio sintetinės biologijos konkurso auksą

Vilniaus universiteto studentų komanda šiandien Bostone prasidedančiame prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine competition) pristatys savo sukurtą žarnyno bakterijų programavimo metodą. skaityti »

KTU dekanu tapsiantis Ainius Lašas: svarbiausios – investicijos į žmones ir jų įgūdžius

Prestižiniuose Jungtinės Karalystės, Japonijos, JAV universitetuose dirbęs dr. Ainius Lašas sukauptas žinias ir patirtį pritaikys Lietuvoje. skaityti »

Lietuvos universiteto ir Italijos verslo partnerystės inovatoriški rezultatai bus laukiami ligoninėse

Medicinos inovacijos - visada siekiamos ir laukiamos, o sėkmingų projektų rezultatai – džiaugsmas tiek gydytojams, tiek pacientams. skaityti »