Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Prezidentė Suomijoje domėsis aukštojo mokslo reforma

Tęsdama oficialų vizitą Suomijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį, spalio 19 dieną, lankysis Alto universitete, kur domėsis šios šalies patirtimi pertvarkant aukštojo mokslo sistemą. skaityti »

Anglijos ir Lietuvos vidurinių mokyklų skirtumai

Tai, kas mūsų šalyje pristatoma kaip švietimo naujovė, daugelyje šalių tai yra nusistovėjusi sistema. skaityti »

M. Mažvydo biblioteka Europos Parlamente pristatys virtualiosios realybės biblioteką

Spalio 18–19 dienomis Europos Parlamente Briuselyje vyks tarptautinė bibliotekų paroda „Generation Code: Born at the Library“. skaityti »

Kinijos universitetai atveria naujas galimybes VGTU

Pekine vyko Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių universitetų konsorciumo partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) strateginės partnerystės prorektorė Asta Radzevičienė. skaityti »

Moksliniams tyrimams iš verslo skirta per 1 mln. eurų

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skyrė daugiau kaip 1 mln. eurų mokslo ir studijų institucijoms už užsakomųjų darbų pagal verslo poreikius atlikimą. skaityti »

Lietuvos žurnalistikos centras atnaujino žiniasklaidos ir ryšių su visuomene studijų programas

Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) 2016-2017 mokslo metų sezoną pasitinka atnaujinęs pagrindines studijų programas ir sustiprinęs vadovų bei lektorių komandą. skaityti »

Mokslininkai diskutuoja apie teisinės pagalbos kokybę

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su bendraautoriumi Manfredu Limantu Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto mokslo žurnale „Teisė“ publikavo mokslo straipsnį „Teisė į teisinę pagalbą Europoje“. skaityti »

VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų

Spalio 11 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas mini 375-ąsias įsteigimo metines. skaityti »

Nobelio premija pagerbta sutarčių teorija

Šiemet Nobelio ekonomikos mokslų premija skirta Oliveriui Hartui iš Harvardo universiteto ir Bengtui Holmströmui iš Masačusetso technologijos instituto už indėlį į sutarčių teoriją. skaityti »

MRU įvyko Korėjietiškos abėcėlės diena

Spalio 10 d. Karaliaus Sedžiongo institutas kvietė studentus ir akademinę bendruomenę kartu švęsti Hanguel (Korėjietiškos abėcėlės dieną) ir 2-ąjį instituto gimtadienį. skaityti »