Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Paskelbtas iškilios mokslininkės, pedagogės Meilės Lukšienės premijos laureatas

Spalio 3 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbė daktarės Meilės Lukšienės premijos laureatą. Šių metų laureatu tapo Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas Antanas Kalinauskas. skaityti »

Paskelbti aukštųjų universitetinių mokyklų studentų magistro darbų konkurso laimėtojai

Paskelbti Ūkio ministerijos inicijuoto aukštųjų universitetinių mokyklų studentų geriausių magistro darbų, kurių temos siejosi su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo skatinimu, konkurso laimėtojai. skaityti »

„Saulėtekio slėnyje“ – Biotechnologijų verslo inkubatorius

Besibaigiant Inovacijų savaitei, rugsėjo 30 d. Vilniaus universiteto Saulėtekio slėnyje atidarytas Biotechnologijų verslo inkubatorius. skaityti »

Sukurtas didmiesčių gyventojams skirtas elektrinis paspirtukas

Elektrinį paspirtuką buvo galima pamatyti bei išbandyti ir renginių ciklo „Inovacijų savaitė“ verslo ir mokslo pikniko metu, vykusiu šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) centrinių rūmų. skaityti »

Šiemet veiklą atnaujino lituanistinė mokykla Milane

Nauji mokslo metai prasidėjo Milano lituanistinėje mokykloje „Pabiručiai“, į kurią užregistruota 30 vaikų nuo 4 iki 12 m. Beveik visi vaikai yra iš mišrių šeimų. skaityti »

Profesinės mokyklos priėmė penktadaliu daugiau mokinių nei planavo

Galutiniais duomenimis šiais mokslo metais į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių. Tai 1 800 mokinių, arba 8 proc., daugiau nei pernai ir 20 proc. daugiau nei buvo numatyta priimti. skaityti »

Mokiniams nebereikės nešiotis vadovėlių

Lengvesnės mokinių kuprinės ir paprastesnis mokytojų darbas – tokį pažadą davė leidykla „Šviesa“, šiais mokslo metais suteikdama nemokamą prieigą naudotis visų pagrindinių vadovėlių elektroninėmis versijomis per virtualiąją mokymosi aplinką „Eduka klasė“. skaityti »

Paskirtos K. Būgos stipendijos užsienio lituanistikos centrų studentams

Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2016–2017 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus penki studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos universitetuose. skaityti »

VU ir VGTU suvienys jėgas ir atnaujins Saulėtekio akademinį miestelį

Vilniaus universitetas (VU) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) sutarė atnaujinti Vilniuje esantį Saulėtekio miestelį ir plėtoti šiuolaikišką mokslo, studijų ir socialinę infrastruktūrą. skaityti »

MRU mokslinėje konferencijoje dalyvauja projektų vadybininkai iš įvairių Europos universitetų

Rugsėjo 22–23 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksta tarptautinių projektų administratorių tinklo COST veiklos Nr. TN1302 BESTPRAC susitikimas. skaityti »