Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Pokyčiai VU rektoriaus komandoje – studijų prorektoriaus pareigas eis doc. dr. Valdas Jaskūnas

Naujus mokslo metus Vilniaus universitete (VU) pasitinka atsinaujinusi rektoriaus komanda: nuo rugsėjo 1 d. studijų prorektoriaus pareigas vietoj filosofijos docentės dr. Nijolės Radavičienės eis indologijos docentas dr. Valdas Jaskūnas, iki šiol vadovavęs VU Orientalistikos centrui. skaityti »

MRU prasidėjo tarptautinė studentų savaitė

Rugpjūčio 29–rugsėjo 4 dienomis Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksta tradicinė įvadinė tarptautinių studentų savaitė, kurios metu studentai susipažįsta su universitetu, dalyvauja susitikimuose su administracija, susipažįsta su Lietuva. skaityti »

LEU vaikų darželio „Mažųjų akademija“ laukia vaikų

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto dėstytojai subrandino ir įgyvendino idėją – vaikų darželis „Mažųjų akademija“ jau laukia vaikų. skaityti »

Lietuvos pedagogai semiasi žinių skaitmeniniuose mokymuose

Artėjant rugsėjo pirmajai Lietuvos pedagogai jau pradėjo ruoštis naujiesiems mokslo metams. Labiausiai motyvuoti šalies mokytojai susirinko į Kauną, kur startavo skaitmeninių mokymų programa „Samsung Mokykla ateičiai“. skaityti »

KTU tapo vasaros universitetu kinų moksleiviams

Keturi kinų moksleiviai iš Šenženio miesto Kinijoje dvi savaites šią vasarą praleido Kauno technologijos universitete (KTU) – mokėsi fizikos ir anglų kalbos, kūrė svajonių namus kompiuterine 3D programa, mokėsi šokio ir piešimo. skaityti »

Vilniaus universitetas gerina sąlygas žmonėms su negalia

Vilniaus universitetas (VU) skirs dar daugiau dėmesio negalią turinčių žmonių poreikių užtikrinimui. Siekiama, kad visuose VU padaliniuose galėtų studijuoti ir dirbti asmenys su negalia. skaityti »

Kaip išnaudoti mobiliojo telefono galimybes ugdymo procese?

Įtraukus mobilųjį telefoną į ugdymo procesą, jis ugdytiniams neatrodys toks trokštamas kaip uždraustas vaisius. skaityti »

Ministro pareigos sudomino projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ jaunuolius

Būti aktyviems, neprarasti pozityvumo ir nuoširdžiai mylėti savo veiklą. To projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvaujantiems klaipėdietei Klaudijai Lukošiutei ir Lukui Neverdauskui iš Šilalės linkėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. skaityti »

Kaip pagal moksleivio amžių parinkti telefoną, planšetę ar kompiuterį?

Išmaniojo įrenginio pasirinkimas prieš mokslo metus kelia nemažai klausimų ir moksleiviams, ir jų tėvams. Kas ir kokioje situacijoje pravers labiau – telefonas, planšetė ar kompiuteris? skaityti »

Vilniaus licėjaus mokinys Tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kazanėje pelnė bronzos medalį

28-ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje, rugpjūčio 12–19 dienomis vykusioje Kazanėje (Rusija), Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Jonas Pukšta pelnė bronzos medalį. skaityti »