Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VU studentui – galimybė stažuotis NASA

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentas Liudvikas Paukštė, grįžęs iš stažuotės Kinijoje, vėl kraunasi lagaminus stažuotei, tik šįkart kitame žemyne. Tris kursus baigęs jaunuolis rugpjūčio pabaigoje pradeda keturių mėnesių stažuotę JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre. skaityti »

KTU docentė Lina Užienė: inovacijos – pasaulio pažangos variklis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Vadybos krypties studijų programų vadovė docentė Lina Užienė tapo pirmąja Baltijos regioną atstovaujančia tarptautinio klubo „The New Club of Paris“ nare-ambasadore Baltijos regionui. skaityti »

VDU profesorius Jonas Ruškus: „Švietimas – ne prekė, o žmogaus teisė“

Lietuva vis dar nėra ratifikavusi UNESCO – pasaulinės švietimo ir kultūros organizacijos – Konvencijos prieš diskriminaciją švietime. Nenuostabu, kad Lietuvos švietimą kolonizavo neoliberalioji politika, švietimą pavertus laisvos rinkos ir diskriminacijos objektu. skaityti »

Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus

Šiais metais Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (VU KHF) pradedami rengti šiuolaikinėje darbo rinkoje ypač paklausūs informacinių technologijų specialistai, turintys specifinių kibernetinės saugos įgūdžių ir kompetencijų. skaityti »

Antrasis priėmimo į universitetus etapas: 10 klausimų, kurie neramina abiturientus

Vos pasirodžius pirmiesiems priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatams, daugelis net pakvietimus studijuoti gavusių jaunuolių susimąstė apie planą „b“ – antrąjį priėmimo etapą. skaityti »

Lietuvos studentai iš Europos universiteto sporto žaidynių parsivežė 14 medalių

Trečiosios Europos universitetų sporto žaidynės, įvykusios liepos 12–25 dienomis Zagrebe ir Rijekoje (Kroatija), Lietuvos studentams sportininkams buvo sėkmingiausios. Lietuvos delegacija iškovojo net 14 medalių: 3 aukso, 4 sidabro ir 7 bronzos. skaityti »

Pagal pakviestųjų studijuoti skaičių VGTU patenka į TOP 3

Šiemet stojančiųjų į aukštąsias mokyklas sumažėjo net 17 proc. Pakviestųjų studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą skaičius sumažėjo neženkliai – vos 2,7 proc. skaityti »

Politikos mokslai – paklausiausios socialinės krypties studijos Lietuvoje

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto siūloma politikos mokslų bakalauro programa yra paklausiausias abiturientų pasirinkimas tarp socialinės krypties studijų programų Lietuvoje. Tai parodė stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. skaityti »

Frankfurto knygų mugėje įvertinta leidykla „Šviesa“

Tarptautinėje mugėje Lietuvos leidykla „Šviesa“ nominuota už naujos kartos serijos „Atrask“ istorijos vadovėlio komplektą 6 klasei. skaityti »

Lietuvos ambasadoriai imsis naujos diplomatų kartos ugdymo

Lietuvos ambasadorių suvažiavime pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos ambasadorių klubo (LAK) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI). skaityti »