Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Tarptautinėje biologijos olimpiadoje lietuviai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje biologijos olimpiadoje, liepos 17–24 dienomis įvykusioje Vietnamo sostinėje Hanojuje, Vilniaus licėjaus mokiniai Lukas Činčikas (mokytoja Alyda Daulenskienė) ir Jonas Černeckis (mokytojos Alyda Daulenskienė, Alma Čekauskienė) iškovojo sidabro medalius. skaityti »

Europos kosmoso agentūra atveria duris Lietuvos verslui

Lietuvos technologinės bendrovės kviečiamos domėtis kosminių technologijų kūrimu ir atvykti į Europos kosmoso agentūros (EKA) renginius. skaityti »

Mokytojams – 7 naujos neformaliojo švietimo programos

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Edukacinės kompetencijos centras vasarą organizuoja kvalifikacijos tobulinimo mokyklą mokytojams. skaityti »

Mokiniai mokysis mąstyti kaip verslininkai

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta novatoriško verslumo ugdymo samprata. skaityti »

Norintieji studijuoti technologijos mokslus dažniausiai renkasi VGTU

Oficialiais Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, pasibaigus pirmajam pagrindinio bendrojo priėmimo etapui, šiemet studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) norą išreiškė 13 217 abiturientų. skaityti »

MRU Karaliaus Sedžiongo instituto laukia malonios permainos

Jau šį rudenį Mykolo Romerio universiteto Karaliaus Sedžiongo institutas studentus bei socialinius partnerius planuoja pakviesti į moderniai atnaujintas patalpas. skaityti »

Šiais metais bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas dalyvauja beveik 28 tūkst. stojančiųjų

Kaip praneša Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), šiais metais prašymus priimti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo 33 598 asmenys. skaityti »

Kodėl verta rinktis studijas Lietuvoje?

Svajoji apie tarptautinę karjerą, tad net neabejoji, jog studijuoti vyksi į užsienį? Turime puikių naujienų – Lietuva – viena geriausių vietų siekti tarptautinės karjeros! skaityti »

MRU LAB lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados delegacija

Liepos 14 dieną MRU LAB lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados delegacija: ambasadorės pavaduotojas p. Howard T. Solomon, Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovo pavaduotoja p. Diane Kohn ir kultūros atašė p. Althea Cawley-Murphree. skaityti »

4 klaidos, kurias daro abiturientai rinkdamiesi studijas

Jau liepos 19-ąją baigiasi pirmasis pagrindinio bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Kaip neapsirikti priimant vieną svarbiausių sprendimų gyvenime? Jūsų dėmesiui – 4 didžiausios klaidos, kurias daro abiturientai, rinkdamiesi studijas. skaityti »