Skrydis į „žalią“ dangų

Publikuota: 2011 m. gegužės 23 d. pirmadienis

Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą. Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.

Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja per 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2 proc. į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3 proc. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.

1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.

Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.

Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 proc., NOx — 80 proc., o triukšmą – 50 proc. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.


Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitetas pirmą kartą įvertintas Šanchajaus ARWU akademinių sričių reitinge

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šalies universitetų istorijoje pateko į Akademinį pasaulio universitetų reitingą (ARWU, Academic Ranking of World Universities) medžiagų mokslo ir inžinerijos kryptyje. skaityti »

Informacinės technologijos taps universitetų branduoliu?

Kaip suderinti įmonių poreikius ir mokymo įstaigų galimybes, diskutavo didžiausių šalies universitetų vadovai ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai. skaityti »

Pedagogų veiklos vertinimą siūloma sieti su mokinių pasiekimais

Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė Pedagogų rengimo, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos kryptis. Siūloma veiklos vertinimą sieti su mokinių pasiekimais. skaityti »

Šiaulių universitetas steigs „Microsoft“ sertifikavimo centrą

Šiaulių universitetas (ŠU) pradeda bendradarbiavimą IT kompanija „Microsoft“. ŠU atstovai tikisi, kad šie ryšiai suteiks dar daugiau galimybių tiek dėstytojams, tiek studentams. skaityti »

Paleidžiama jungtinė UNESCO IBE ir VDU magistro programa

Lietuvoje ir pasaulyje įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai iššūkiai skatina diskusijas apie globalų švietimą ir jo skatinimą. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) didelį dėmesį skiria švietimo galimybių plėtrai, nepriklausomai nuo ekonominių, demografinių skirtumų. skaityti »

Didžiosios Britanijos ambasadorė Claire Lawrence įteikė Edinburgo hercogo apdovanojimus

Birželio 17 d. Jungtinės Karalystės ambasadoje vyko iškilminga apdovanojimų ceremonija, kurios metu apdovanoti„ The Duke of Edinburgh‘s International Award“ („DofE“) programos dalyviai iš visos Lietuvos. skaityti »

VGTU mokslininkai kuria pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį miestelį

VGTU mokslininkai žengė pirmą žingsnį skaitmeninio miesto link – sukūrė pirmąjį Lietuvoje skaitmeninio VGTU Saulėtekio miestelio modelio prototipą. skaityti »

Vyriausybėje vėl darbuosis moksleiviai

Jau aštuntus metus iš eilės Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bendradarbiaudama su Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos mokinių parlamentu ir Nacionaline moksleivių akademija, kviečia baigiamųjų klasių moksleivius dalyvauti projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“. skaityti »

IT egzaminą laiko būsimi perspektyviausi darbuotojai

Abiturientams laikant IT egzaminą, leidyklos „Šviesa“ informacinių technologijų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių autoriai Vaino Brazdeikis, Jurgis Pralgauskis, Tatjana Balvočienė ir patys abiturientai pasakoja apie tai, ar įmanoma IT specialistu tapti dar mokykloje. skaityti »

ŠMM ir pedagogų asociacijos pasirašys sutartis dėl mokinių pasiekimų gerinimo

Kaip pagerinti mokinių pasiekimus? Jau septintąjį kartą organizuojamas Pedagogų bendruomenės asociacijų rėmimo konkursas kvietė pedagogų bendruomenes įsitraukti į šios problemos sprendimą. skaityti »