„SpaceX“ skrydis atvers kosmoso tyrimus ir verslą platesniam vartotojų ratui

Publikuota: 2015 m. sausio 12 d. pirmadienis

Sausio 10 d. pirmą kartą į kosmosą pakilo grįžtančioji amerikiečių bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja. Šis įvykis, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekano Andriaus Vilkausko teigimu, atverčia naują puslapį kosmoso versle, nes turėtų ženkliai atpigti skrydžiai į Žemės orbitą ir Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Bandomoji „SpaceX“ raketa nešėja „Falcon 9“, po keletą kartų atidėto starto, sausio 10 d. 11 val. 47 min. Lietuvos laiku galiausiai pakilo iš Kanaveralo kyšulyje (Florida, JAV) esančio kosminio centro. JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) užsakymu, į TKS ji nugabens krovininę kapsulę „Dragon“. Skrydis buvo tiesiogiai transliuojamas http://www.spacex.com/webcast/.

Šis skrydis išskirtinis tuo, kad bus bandoma saugiai ant Atlanto vandenyje įrengtos autonominės nusileidimo aikštės, kurios plotas prilygsta futbolo aikštei, nutupdyti dalį milijonus dolerių kainuojančios raketos-nešėjos. Iki šiol jos nukrisdavo vandenyne ir daugiau jų panaudoti nebuvo galima.

Tiesa, pats „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pabrėžia, kad skrydis yra bandomasis, todėl sėkmės ir nesėkmės galimybė yra lygi. Artimiausiais metais tokių skrydžių bus surengtas ne vienas.

„Iki šiol vieną didžiausią nano palydovų kūrimo išlaidų dalį sudarydavo jo pakėlimo į kosmosą kainą. Jei pirmąją raketos pakopą bus galima vėl užpildyti degalais ir naudoti daug kartų, ženkliai atpigs skrydis į kosmoso, o tai tiesiogiai liečia ir Lietuvą, nes planuojamoms kosminėms misijoms, vystoma palydovų orientavimosi erdvėje sistemą, kuria labai domisi NASA“, – sakė vienas iš pirmojo lietuviško kosminio palydovo „LitSat-1“ kūrėjų, KTU MIDF dekanas A. Vilkauskas.

Jis pabrėžė, kad net jei šį kartą ir nepavyktų sėkmingai susigrąžinti pirmos paleidimo raketos sekcijos, vis tiek bus įgyta neįkainojama patirtis ir žinios, padėsiančios „SpaceX“ siekti savo tikslo.

Lietuva kosmine valstybe tapo 2014 m., kai metų pradžioje į erdvę pakilo du lietuviški nano palydovai ir vasario 28 d. į Žemės orbitą atskriejo žodžiai „Lietuva myli laisvę“, kuriuos ištransliavo KTU ir Lietuvos kosmoso asociacijos sukurtas palydovas „LitSat-1“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »