Specialybę renkasi netikėdami jos perspektyvomis

Publikuota: 2012 m. liepos 11 d. trečiadienis

Socialinius mokslus studijoms planuoja rinktis 29 proc. vyresniųjų klasių moksleivių, 23,2 proc. sako studijuosiantys medicinos mokslus, 19,8 proc. – technologijų, 11,8 proc. – humanitarinius. Tačiau tik 8,2 proc. būsimų studentų tiki socialinių mokslų specialistų paklausa darbo rinkoje. Tokias tendencijas atskleidžia atliktas 15–19 metų moksleivių tyrimas.

Rinkdamiesi, kur studijuoti, 80,2 proc. jaunuolių sako pirmiausia kreipiantys dėmesį į savo nuomonę, 13,2 proc. – į šeimos narių patarimus.

„Paradoksalu, kad būsimi studentai, net ir nematydami perspektyvos socialinių mokslų srityje, vis tiek planuoja ją rinktis. Stebina ir tyrimo duomenys, atskleidę, kad prieš nuspręsdami, ką studijuoti, tik 15,8 proc. apklaustųjų pirmiausia atsižvelgia į padėtį darbo rinkoje“, – sako Olegas Prentkovskis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Priėmimo komisijos atstovas.

Prieš stodami, daugiausiai (30,2 proc.) jaunuolių ketina pirmiausia atsižvelgti į brandos egzaminų rezultatus, 29,8 proc. – asmeninius gebėjimus, 13,8 proc. – pomėgius, 4,2 proc. svarbiausia – miestas, kuriame studijuos, 3 proc. apklaustųjų pirmiausia atsižvelgs į mokslo įstaigos reputaciją.

Vertinant stojimo planus pagal amžiaus grupes, pasirinkimai skiriasi – socialinius mokslus sako planuojantys rinktis tik 17,7 proc. 15 – 17 m. amžiaus respondentų, 18 – 19 m. amžiaus – 34,4 proc.

„Studijų pasirinkimas turi nemažai įtakos žmogaus karjerai, ateičiai. Renkantis studijų programą reikėtų įvertinti studijų perspektyvumą, atsižvelgti į darbo rinkos tendencijas. Kitu atveju, pasirinkus nepaklausią profesiją, jaunuoliui gali būti labai sunku rasti patrauklią darbo vietą“, – sako O. Prentkovskis.

78,5 proc. vyresnių klasių moksleivių teigia jau apsisprendę, kur stos. Kol kas nėra apsisprendę ir nežino, kada priims sprendimą, 11,5 proc. apklaustųjų. Apsisprendusiųjų ir neapsisprendusiųjų proporcijos skirtingose amžiaus grupėse skiriasi nežymiai.


Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »