Stipriausi Lietuvos universitetai imasi atsakomybės gerinti studijų kokybę ir didinti mokslo pažangą

Publikuota: 2017 m. sausio 17 d. antradienis

Keturių šalies aukštųjų mokyklų – Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK).               

Konferencijos pagrindinis tikslas – suvienyti bendras pastangas prisiimant lyderystę ir atsakomybę už mokslo ir studijų kokybės gerinimą bei Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinio konkurencingumo stiprinimą. Tokiu būdu konferencija padės siekti valstybės ilgalaikės raidos strategijos tikslų − didinti tarptautinį švietimo sistemos patrauklumą, indėlį į demokratinių ir socialinių įgūdžių formavimą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.                                                    

Siekdami šio tikslo universitetai ne tik koordinuos savo veiksmus ir priemones – sutarta ir dėl konferencijos nariams taikomų veiklos kokybės kriterijų. Universitetai įsipareigoja dėti visas pastangas, kad 2020 m. studijas baigusių ir įsidarbinusių pagal kvalifikaciją absolventų dalis viršytų 80 proc. Kartu siekiama nuosekliai didinti reikalavimus stojantiesiems ir užtikrinti, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas minimalus konkursinis balas kitąmet būtų padidintas iki 4.

Konferencija sieks, kad būtų stiprinama mokslinių tyrimų ir studijų kokybė; sistemingai ugdomi dėstytojų pedagoginiai įgūdžiai, mokslas ir studijos būtų orientuoti į valstybės pažangą, gerėtų akademinės bendruomenės darbo sąlygos ir didėtų atlyginimai.

„Vertiname aktyvias diskusijas dėl mokslo ir studijų kokybės gerinimo ir pritariame Vyriausybės siūlomoms aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos gairėms. Diskusijose apie Lietuvos mokslo ir studijų raidą, perspektyvas bei konkurencingumą jau pasitelktas būklės vertinimas ir rekomendacijos ją gerinti. Dabar, remdamiesi analize ir įrodymais, turime parodyti ryžtą ir ambicijas pačioms imtis permainų.

Steigdami Universitetų pažangos konferenciją aiškiai išreiškiame siekį būti reikalingų pokyčių iniciatoriai ir aktyvūs dalyviai, pirmiausiai keliantys reikalavimus sau, prisiimdami aiškius įsipareigojimus ir drauge ieškodami tolesnių geriausių sprendimų mokslo ir studijų kokybei gerinti“, − pažymi Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

„Jei norime užtikrinti tarptautiniu mastu konkurencingas studijas ir mokslą, svarbiausia yra kokybė. Ambicingus, šalies ateičiai gyvybiškai svarbius kokybinius tikslus pasiekti galime tik atsakingai veikdami kartu ir atidžiai sekdami pasaulines tendencijas. Dideles viltis siejame su pokyčių švietimo sistemoje svarbą suprantančiais premjeru bei švietimo ir mokslo ministre. Tikime, kad kartu sukursime tvirtą pamatą ateities kartoms“, – sako Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas.

Būtinybę vykdyti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką gerinant mokslo ir studijų kokybę akcentuoja ir užsienio ekspertai, o Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) daro išvadą, kad didžiausi Lietuvos mokslo ir studijų sistemos iššūkiai lieka valdymo ir finansavimo efektyvumas, studijų kokybė, sistemos fragmentacija ir žemas tarptautinis konkurencingumas, žinių ir technologijų perdavimas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Numatomos papildomos priemonės studijų kokybei gerinti

Švietimo ir mokslo ministerija susipažino su Valstybės kontrolės atlikto studijų programų rengimo audito išvadomis ir tikisi, kad Valstybės kontrolės pastabos taps svaria paskata siekti kuo aukštesnės studijų kokybės. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universiteto mokslininkams – apdovanojimai už nuopelnus Vilniaus miestui

Jau devynioliktąjį kartą įteikti garbingiausi Vilniaus miesto apdovanojimai – Šv. Kristoforo statulėlės, teikiamos už nuopelnus švietimo, mokslo, kultūros, meno bei kitus darbus. skaityti »

KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti. skaityti »

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje, gruodžio 2–11 dienomis vykusioje Indonezijoje, Balyje, sidabro medalius pelnė Ignas Šakuro ir Ernestas Ramanauskas. skaityti »

LEU IF prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje

Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto (LEU IF) prof. Benediktas Šetkus lankėsi Nursultano Nazarbajevo intelektinėje mokykloje Almatoje (Kazachstanas). skaityti »

„Mokslo pusryčiai“ – kaip mokslas gali kurti pridėtinę vertę verslui?

Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. skaityti »

VU studentai pateko į pasaulinės programavimo olimpiados finalą

Pasaulinės studentų programavimo olimpiados Šiaurės Rytų Europos regiono atrankos turnyre Vilniaus universitetui atstovaujanti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentų komanda užėmė 10 vietą iš 228 ir pirmą kartą VU istorijoje iškovojo kelialapį į finalą. skaityti »

VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. skaityti »

VGTU mokslininkai rado praktišką būdą, kaip panaudoti avių vilnos atliekas

Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei verpalų gamybai. skaityti »

Prevencines programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. Lietuvos mokyklų

2015–2016 m. m. bent vieną prevencinę programą įgyvendino 730 bendrojo ugdymo mokyklų, tai sudaro 62,8 proc. visų šalies mokyklų. skaityti »

Vilniaus universitetas bendradarbiaus su Generaline prokuratūra

Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra. Šią sutartį inicijavo VU Filosofijos fakultetas. skaityti »