Keturių šalies aukštųjų mokyklų – Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK).               

Konferencijos pagrindinis tikslas – suvienyti bendras pastangas prisiimant lyderystę ir atsakomybę už mokslo ir studijų kokybės gerinimą bei Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinio konkurencingumo stiprinimą. Tokiu būdu konferencija padės siekti valstybės ilgalaikės raidos strategijos tikslų − didinti tarptautinį švietimo sistemos patrauklumą, indėlį į demokratinių ir socialinių įgūdžių formavimą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.                                                    

Siekdami šio tikslo universitetai ne tik koordinuos savo veiksmus ir priemones – sutarta ir dėl konferencijos nariams taikomų veiklos kokybės kriterijų. Universitetai įsipareigoja dėti visas pastangas, kad 2020 m. studijas baigusių ir įsidarbinusių pagal kvalifikaciją absolventų dalis viršytų 80 proc. Kartu siekiama nuosekliai didinti reikalavimus stojantiesiems ir užtikrinti, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas minimalus konkursinis balas kitąmet būtų padidintas iki 4.

Konferencija sieks, kad būtų stiprinama mokslinių tyrimų ir studijų kokybė; sistemingai ugdomi dėstytojų pedagoginiai įgūdžiai, mokslas ir studijos būtų orientuoti į valstybės pažangą, gerėtų akademinės bendruomenės darbo sąlygos ir didėtų atlyginimai.

„Vertiname aktyvias diskusijas dėl mokslo ir studijų kokybės gerinimo ir pritariame Vyriausybės siūlomoms aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos gairėms. Diskusijose apie Lietuvos mokslo ir studijų raidą, perspektyvas bei konkurencingumą jau pasitelktas būklės vertinimas ir rekomendacijos ją gerinti. Dabar, remdamiesi analize ir įrodymais, turime parodyti ryžtą ir ambicijas pačioms imtis permainų.

Steigdami Universitetų pažangos konferenciją aiškiai išreiškiame siekį būti reikalingų pokyčių iniciatoriai ir aktyvūs dalyviai, pirmiausiai keliantys reikalavimus sau, prisiimdami aiškius įsipareigojimus ir drauge ieškodami tolesnių geriausių sprendimų mokslo ir studijų kokybei gerinti“, − pažymi Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

„Jei norime užtikrinti tarptautiniu mastu konkurencingas studijas ir mokslą, svarbiausia yra kokybė. Ambicingus, šalies ateičiai gyvybiškai svarbius kokybinius tikslus pasiekti galime tik atsakingai veikdami kartu ir atidžiai sekdami pasaulines tendencijas. Dideles viltis siejame su pokyčių švietimo sistemoje svarbą suprantančiais premjeru bei švietimo ir mokslo ministre. Tikime, kad kartu sukursime tvirtą pamatą ateities kartoms“, – sako Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas.

Būtinybę vykdyti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką gerinant mokslo ir studijų kokybę akcentuoja ir užsienio ekspertai, o Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) daro išvadą, kad didžiausi Lietuvos mokslo ir studijų sistemos iššūkiai lieka valdymo ir finansavimo efektyvumas, studijų kokybė, sistemos fragmentacija ir žemas tarptautinis konkurencingumas, žinių ir technologijų perdavimas.