Sukonstruotas molekulinis jungiklis

Publikuota: 2011 m. birželio 14 d. antradienis

CEMES laboratorijos Tulūzoje (Prancūzija) tyrėjams pavyko atrasti molekulę, kurios krūvinę būseną ir pavidalą galima lengvai keisti – tai didelis žingsnis nanotechnologijų mažinimo lenktynėse. Mokslininkai taip pat aptiko ryšį tarp molekulės krūvio ir jos geometrinio pavidalo, todėl šį nanodarinį galima panaudoti kaip informacijos vienetą bitą arba nanometrinio mastelio elektromechaninę sistemą. Naujieji atradimai gali padėti sukurti ultratalpias skaitmenines atmintines arba nanovariklius.

Tai, ką sukūrė CEMES laboratorijos Tulūzoje tyrėjai, yra vadinama molekuliniu jungikliu: molekulė, kuri veikiant išoriniams dirgikliams gali pakaitomis būti būsenoje A arba būsenoje B. Šio specifinio eksperimento metu dvi būsenos atitinka skirtingas molekulines geometrijas: struktūra išlieka tokia pati, kinta tiktai pavidalas. Tam, kad pokytis būtų sukeltas, molekulei reikia prisijungti elektroną, kuris ir sudaro išorinį dirgiklį. Pridėjus elektroną susidaro papildoma stūmos jėga, priverčianti tam tikrus atomus pasislinkti, todėl molekulės forma iš plokščio kvadrato tampa labiau panaši į tūrinę piramidę.

Šis molekulinis jungiklis atveria plačias galimybes, pavyzdžiui, kalbant apie elementariųjų atmintinių blokų sintezę, atliekamą molekuliniu masteliu. Molekulės savybė išlaikyti krūvį ir jo netekti esant išoriniam dirgikliui gali būti panaudota koduojant dvejetainę informaciją. Be molekulinės elektronikos taikymo sričių šis jungiklis dėl savo geometrijos transformacijų tiktų nanomašinų gamybai.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »