Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Elektroninių audioknygų populiarumas Lietuvoje išaugo tris kartus

Stereotipas, kad garsinės knygos yra skirtos tik regėjimo negalią turintiems žmonėms, po truputį atsitraukia. Visuomenė pradeda suprasti, kad šios knygos puikiausiai tinka aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms, kuriems dažnai pritrūksta laiko paimti knygą į rankas. skaityti »

Lietuvos mokyklų apdovanojimai padės atrasti šalies mokyklų herojus

Po sėkmingo praėjusių metų starto grįžta Lietuvos mokyklų apdovanojimai (LMA). Kovo 30 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje vyksiančiame renginyje ne tik paaiškės dešimties nominacijų nugalėtojai, bet ir vyks nemokama konferencija moksleiviams bei mokytojams „Code the future“. skaityti »

VGTU lankysis žymi Holivudo aktorė

Kovo 8 dieną, 11 valandą populiari autorė, aktorė ir lektorė iš Holivudo Kimlė Smit (Kimleigh Smith) Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), Kūrybinių industrijų fakultete susitiks su dėstytojais ir studentais bei skaitys paskaitą-seminarą „Dalijimasis – kelias į sėkmę“. skaityti »

VU biotechnologų sukurtas metodas – išskirtiniame mokslo žurnale

Prestižinio žurnalo „Molecular Cell“ vasario numeryje pristatomas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkų grupės sukurtas naujas DNR modifikavimo profilių analizės metodas TOP-seq (angl. Tethered Oligonucleotide-Primed sequencing). skaityti »

Vilnius siekia tapti pasaulio knygų sostine

Vilniuje vykstančioje knygų mugėje sostinės meras pareiškė, kad Vilnius yra labiausiai skaitantis miestas. skaityti »

Tato ir Pato – paroda, kurioje viską reikia liesti

Nacionalinėje bibliotekoje duris atverianti estų dizainerės Mae Kivilo kurta interaktyvi ekspozicija – rojus vaikams, kuriems knieti viską patikrinti ir pačiupinėti. skaityti »

Paskelbti „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojai

Vilniaus knygų mugėje bus apdovanoti „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojai, kurių knygos pripažintos geriausiomis suaugusiųjų, poezijos ir knygų vaikams kategorijose. skaityti »

VU fizikai atrado naują būdą sąveikai tarp atomų tirti

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausieji mokslo darbuotojai Julius Ruseckas ir Gediminas Juzeliūnas kartu su Taivano nacionalinio Tsing Hua universiteto profesoriumi Ite Yu pasiūlė naują būdą tirti sąveikai tarp vadinamųjų Rydbergo atomų juos paveikus šviesos pluoštais. skaityti »

Bus ruošiama nacionalinė mokytojų rengimo koncepcija

Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų ir nutarta rengti nacionalinę mokytojų rengimo koncepciją. skaityti »

Konferencijoje „The Coins 2017“ - nuo nanotechnologijų iki vėžio gydymo

Jau dvyliktą kartą Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Gyvybės mokslų centre (VU SA GMC) organizuojamame renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama nanotechnologijoms, gyvybės mokslams medicinoje ir sintetinei biologijai. skaityti »