Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kauno mokslininkai kuria inovatyvias technologijas senyvų žmonių stebėsenai

„Kai susiduriame su mums artimų senyvų žmonių problemomis, didžiausią stresą patiria ne jie, o mes“, – teigia profesorius Egidijus Kazanavičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius. skaityti »

Mokytojai kviečiami tobulintis Japonijoje

Japonijos ambasada skelbia konkursą Japonijos Vyriausybės finansuojamoms studijoms Japonijoje pagal mokytojų profesinio tobulinimosi programą. skaityti »

LEU kviečia dalyvauti tarptautiniame nuotoliniame studijų kurse

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) kviečia dalyvauti tarptautiniame nuotoliniame studijų kurse „The Implementation of Inclusive Education in School“. skaityti »

VU alumnams už projektą „Galia nugalėti“ – tarptautinis apdovanojimas

Dokumentinis agentūros „Nanook“ projektas „Galia nugalėti“, pasakojantis apie Lietuvos parolimpiečius, įvertintas kaip geriausias tarptautinis 2016 metų multimedijos žurnalistikos darbas New Media Writing konkurse. skaityti »

Pripažinimą pelnęs jaunasis mokslininkas V. Šadauskas: „Kiekvienas tyrimas turi turėti praktinę naudą“

Baigiantis kalendoriniams metams Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) išrinko geriausius magistro darbus. skaityti »

Išsirinkite mokyklą interaktyviajame Vilniaus mokyklų žemėlapyje

Nuo šiol išsirinkti mokyklą sostinės mokiniams ir jų tėvams bus daug paprasčiau – sukurtas interaktyvusis sostinės mokyklų žemėlapis. skaityti »

Pradedami specialiai viešajam sektoriui sukurti virtualūs mokymai

Jau šį mėnesį bus pristatyti mokslininkų sukurti virtualūs mokymosi modeliai, kurie lietuvių ir anglų kalbomis bus prieinami kiekvienam mūsų šalies viešojo sektoriaus darbuotojui. skaityti »

ŠMM ir profsąjungos sutarė dėl esminių etatinio mokytojų darbo apmokėjimo principų

Švietimo profesinių sąjungų ir švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų susitikime pristatytos ir aptartos etatinio mokytojų darbo tvarkos alternatyvos. skaityti »

Mokslininkas paaiškino, kodėl sunku išmokti lietuvių kalbą

Kiekvienam kalbančiajam lietuvių kalba tikriausiai tekę girdėti, kad ši kalba yra viena seniausių pasaulyje. skaityti »

Mokyklos dalyvaus Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime

Šiemet, prieš baigdami mokslo metus, bendrojo ugdymo mokyklų antrokai, ketvirtokai, šeštokai ir aštuntokai galės dalyvauti Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime. skaityti »