Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VGTU – dirbtinio intelekto ekspertas iš Londono imperinio koledžo

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vieši Londono imperinio koledžo (Jungtinė Karalystė) profesorius Björn W. Schuller. Viešnagė truks spalio 24-28 dienomis. skaityti »

Unikali Rygos lietuvių vidurinė mokykla švenčia 25-metį

Viena iš geriausių akademinių rezultatų pasiekiančių Latvijos mokyklų – Rygos lietuvių vidurinė mokykla – šiemet mini mokyklos įkūrimo 25-metį. skaityti »

Lietuvos sveikatos mokslo universitetas talkins Pasaulio sveikatos organizacijai

Nuo šių metų spalio 5 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakultetas talkins Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO). LSMU Slaugos fakultetas tapo PSO bendradarbiaujančiu centru Slaugos srityje. skaityti »

KTU mokslininkai: panaudotas padangas galima paversti degalais

Pasak ekspertų, iš vienos automobilio padangos, ją perdirbus, galima gauti iki 800 gramų benzino sudėtį atitinkančio produkto. skaityti »

Pasirašytas susitarimas dėl Šiaulių apskrities STEAM centro

Pasirašytas susitarimas dėl dalyvavimo kuriant ir koordinuojant Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos (STEAM) centrą Šiaulių apskrityje. skaityti »

SMK pristato naują iniciatyvą „Galiu viską“

SMK direktorė Gabija Skučaitė savo motyvuojančiame pranešime pristatė naują SMK iniciatyvą „Galiu viską“. skaityti »

KTU kuriamai inovacijų ekosistemai – Europos akademinės bendruomenės įvertinimas

KTU „Santakos“ slėnio veikla plėtojant inovacijų ekosistemą sulaukė didelio atgarsio prestižinėje Europos aukštųjų mokyklų asociacijos CESAER konferencijoje, kurios šių metų tema – „Universitetų vaidmuo atvirose inovacijose“ (angl. The Role of Universities in Open Innovation). skaityti »

Užsienio universitetai parodoje Vilniuje

Susitikite su užsienio universitetų atstovais parodoje „Tarptautinių studijų dienos 2016“ spalio 24 d. Vilniuje viešbučio Radisson Blu Hotel Lietuva konferencijų centre (Konstitucijos pr. 20). skaityti »

KTU mokslininkų sukurtas produktas padės kelininkams pasiruošti žiemai laiku

Bendrovės „Baltkalis“ ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkių bendradarbiavimo rezultatas – naujas, analogų neturintis, patentuotas ledo ir sniego tirpinimo mišinys „Ledo siaubas“. skaityti »

Anglų kalbos mokytojai ir dėstytojai rinksis į kasmetinę asamblėją ir konferenciją

Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedra kartu su socialiniu partneriu Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija kviečia anglų kalbos mokymo specialistus, dirbančius įvairiose ugdymo įstaigose, į 18-ąją asamblėją ir konferenciją. skaityti »