Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Paskelbtas iškilios mokslininkės, pedagogės Meilės Lukšienės premijos laureatas

Spalio 3 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje Meilės Lukšienės premijos skyrimo komisija paskelbė daktarės Meilės Lukšienės premijos laureatą. Šių metų laureatu tapo Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos fizikos mokytojas Antanas Kalinauskas. skaityti »

Paskelbti aukštųjų universitetinių mokyklų studentų magistro darbų konkurso laimėtojai

Paskelbti Ūkio ministerijos inicijuoto aukštųjų universitetinių mokyklų studentų geriausių magistro darbų, kurių temos siejosi su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo skatinimu, konkurso laimėtojai. skaityti »

„Saulėtekio slėnyje“ – Biotechnologijų verslo inkubatorius

Besibaigiant Inovacijų savaitei, rugsėjo 30 d. Vilniaus universiteto Saulėtekio slėnyje atidarytas Biotechnologijų verslo inkubatorius. skaityti »

Sukurtas didmiesčių gyventojams skirtas elektrinis paspirtukas

Elektrinį paspirtuką buvo galima pamatyti bei išbandyti ir renginių ciklo „Inovacijų savaitė“ verslo ir mokslo pikniko metu, vykusiu šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) centrinių rūmų. skaityti »

Šiemet veiklą atnaujino lituanistinė mokykla Milane

Nauji mokslo metai prasidėjo Milano lituanistinėje mokykloje „Pabiručiai“, į kurią užregistruota 30 vaikų nuo 4 iki 12 m. Beveik visi vaikai yra iš mišrių šeimų. skaityti »

Profesinės mokyklos priėmė penktadaliu daugiau mokinių nei planavo

Galutiniais duomenimis šiais mokslo metais į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių. Tai 1 800 mokinių, arba 8 proc., daugiau nei pernai ir 20 proc. daugiau nei buvo numatyta priimti. skaityti »

Mokiniams nebereikės nešiotis vadovėlių

Lengvesnės mokinių kuprinės ir paprastesnis mokytojų darbas – tokį pažadą davė leidykla „Šviesa“, šiais mokslo metais suteikdama nemokamą prieigą naudotis visų pagrindinių vadovėlių elektroninėmis versijomis per virtualiąją mokymosi aplinką „Eduka klasė“. skaityti »

Paskirtos K. Būgos stipendijos užsienio lituanistikos centrų studentams

Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2016–2017 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus penki studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos universitetuose. skaityti »

VU ir VGTU suvienys jėgas ir atnaujins Saulėtekio akademinį miestelį

Vilniaus universitetas (VU) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) sutarė atnaujinti Vilniuje esantį Saulėtekio miestelį ir plėtoti šiuolaikišką mokslo, studijų ir socialinę infrastruktūrą. skaityti »

MRU mokslinėje konferencijoje dalyvauja projektų vadybininkai iš įvairių Europos universitetų

Rugsėjo 22–23 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksta tarptautinių projektų administratorių tinklo COST veiklos Nr. TN1302 BESTPRAC susitikimas. skaityti »