Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Ateities vizija – išmanusis daiktų tinklas

Skaitmeninės informacijos srautus didina ir žmogaus noras lengvinti savo kasdieninius darbus tiek buityje, tiek darbinėje aplinkoje. Tokiam žmogaus poreikiui patenkinti yra „įdarbinami“ daiktai – pradedant nuo avalynės, papuošalų, aksesuarų iki įvairių elektroninių prietaisų ir įrenginių. skaityti »

Geresnės kokybės keliams – VGTU mokslininkų išradimas

Provėžos ir duobės Lietuvos keliuose kelia galvos skausmą ne vienam vairuotojui – šią problemą spręsti žada Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, sukūrę analogų Lietuvoje neturintį ilgalaikėms statinėms apkrovoms atsparų asfalto mišinį. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams bus įteiktos vardinės LR prezidentų stipendijos

Rugsėjo 6 d. 13 val. švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įteiks vardines LR prezidentų stipendijas geriausiems Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams. skaityti »

Jaunuoliai iš Lietuvos užsimojo užauginti augalą Mėnulyje

Ambicingų jaunuolių grupė iš Lietuvos, siekdama ateityje aprūpinti kosmonautus šviežiu maistu, užsimojo įgyvendinti tai, ko dar niekam pasaulyje nėra pavykę, – mažytėje biologinio modulio laboratorijoje užauginti pirmąjį augalą Mėnulyje! skaityti »

Turi žinoti visi studentai: 5 patarimai, kaip mokytis

Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso. skaityti »

Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. skaityti »

Pažangiausios lietuvių technologijos varžosi dėl apdovanojimų

Lietuviai nesnaudžia ir kuria mokslo inovacijomis pagrįstus produktus, kurie neretai yra geriau žinomi globalioje rinkoje nei vietinėje. Lietuvos verslo konfederacijos ir portalo „Delfi“ rengiamuose apdovanojimuose bus išrinkta „Metų technologija 2016“. skaityti »

Kauno gimnazijai – Valdo Adamkaus vardas

Rugsėjo 1 dieną Kauno šv. Pranciškaus gimnazijai iškilmingai suteiktas prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos vardas. Vardo suteikimo ceremonijoje ir pavadinimo lentos atidengime dalyvavo ir pats kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus. skaityti »

Apie IT raštingumą mokyklose: reikia susiimti

Airija, Danija, Izraelis ar Pietų Korėja skaičiuoja, kad apie pusę ekonomikos augimo yra susiję su informacijos technologijomis. Viena to priežasčių – ir IT raštingumas, kurį plėtojant Lietuvai reikia rimtai susiimti, perspėja ekonomistai ir IT rinkos dalyviai. skaityti »

Prezidentė pasveikino mokinius ir mokytojus su Mokslo ir žinių diena

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuoširdžiai pasveikino visus šalies mokinius ir mokytojus Rugsėjo 1-osios – Mokslo ir žinių dienos – proga. skaityti »