Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Vasara gabiems moksleiviams – puikus laikas tobulėti

Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) nuolat siekia sudaryti sąlygas talentingiems vaikams tobulėti. Šiuo tikslu kasmet rengia vasaros sesijas, kurių metu moksleiviai susitinka su šalyje gerai žinomais bei pripažintais savo sričių specialistais. skaityti »

Vilniaus universiteto mokslininkai tobulins Ukrainos doktorantūros sistemą

Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš Suomijos, Airijos, Prancūzijos ir Ukrainos bus atsakingi už Ukrainos doktorantų rengimo sistemos tobulinimą. skaityti »

Jaunieji mokslininkai pristatys žarnyno bakterijų programavimo metodą

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda kuria metodą žarnyno bakterijų programavimui, kuris palengvins įgimta liga sergančių vaikų gydymą. skaityti »

Pasirinkusiesiems tikslinį studijų finansavimą: nemokamos studijos ir garantuota darbo vieta

Į tikslines studijų vietas įstoję studentai galės atsikvėpti lengviau. Mat tokį studijų finansavimą gavusiems jau nuo rugsėjo bus suteikta ne tik galimybė studijuoti paklausiausias specialybes Lietuvoje, bet ir iš karto po studijų lauks garantuota darbo vieta. skaityti »

Šiemet – didesnė parama mokinio reikmenims

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad jau galima teikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams. skaityti »

Mokymąsi profesinėse mokyklose renkasi daugiau mokinių nei pernai

Liepos pabaigos duomenimis, mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę daugiau nei 9,2 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per 700 daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu. skaityti »

„Webometrics“ lyderiai – VU ir VGTU

Paskelbti naujausi pasaulio aukštųjų mokyklų reitingai „Webometrics“ parodė, jog jau kelintus metus iš eilės pirmąsias dvi lyderių pozicijas užima tie patys universitetai. skaityti »

Lietuvių kuriama technologija padės mažinti Parkinsono ligos simptomus

Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusi įmonė „Fidens“ kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentais kuria rankų drebėjimą mažinantį aparatą sergantiems Parkinsono liga. skaityti »

DNR revoliucija mokslininkams atveria naujas galimybes apsaugoti žmoniją

Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR. skaityti »

Interviu su MRU rektoriumi doc. dr. A. Monkevičiumi apie stojimo į MRU rezultatus

Paskelbti pirmieji šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Apie situaciją mūsų universitete kalbamės su rektoriumi doc. dr. Algirdu Monkevičiumi. skaityti »