Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VU studentui – galimybė stažuotis NASA

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentas Liudvikas Paukštė, grįžęs iš stažuotės Kinijoje, vėl kraunasi lagaminus stažuotei, tik šįkart kitame žemyne. Tris kursus baigęs jaunuolis rugpjūčio pabaigoje pradeda keturių mėnesių stažuotę JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre. skaityti »

KTU docentė Lina Užienė: inovacijos – pasaulio pažangos variklis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Vadybos krypties studijų programų vadovė docentė Lina Užienė tapo pirmąja Baltijos regioną atstovaujančia tarptautinio klubo „The New Club of Paris“ nare-ambasadore Baltijos regionui. skaityti »

VDU profesorius Jonas Ruškus: „Švietimas – ne prekė, o žmogaus teisė“

Lietuva vis dar nėra ratifikavusi UNESCO – pasaulinės švietimo ir kultūros organizacijos – Konvencijos prieš diskriminaciją švietime. Nenuostabu, kad Lietuvos švietimą kolonizavo neoliberalioji politika, švietimą pavertus laisvos rinkos ir diskriminacijos objektu. skaityti »

Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus

Šiais metais Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (VU KHF) pradedami rengti šiuolaikinėje darbo rinkoje ypač paklausūs informacinių technologijų specialistai, turintys specifinių kibernetinės saugos įgūdžių ir kompetencijų. skaityti »

Antrasis priėmimo į universitetus etapas: 10 klausimų, kurie neramina abiturientus

Vos pasirodžius pirmiesiems priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatams, daugelis net pakvietimus studijuoti gavusių jaunuolių susimąstė apie planą „b“ – antrąjį priėmimo etapą. skaityti »

Lietuvos studentai iš Europos universiteto sporto žaidynių parsivežė 14 medalių

Trečiosios Europos universitetų sporto žaidynės, įvykusios liepos 12–25 dienomis Zagrebe ir Rijekoje (Kroatija), Lietuvos studentams sportininkams buvo sėkmingiausios. Lietuvos delegacija iškovojo net 14 medalių: 3 aukso, 4 sidabro ir 7 bronzos. skaityti »

Pagal pakviestųjų studijuoti skaičių VGTU patenka į TOP 3

Šiemet stojančiųjų į aukštąsias mokyklas sumažėjo net 17 proc. Pakviestųjų studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą skaičius sumažėjo neženkliai – vos 2,7 proc. skaityti »

Politikos mokslai – paklausiausios socialinės krypties studijos Lietuvoje

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto siūloma politikos mokslų bakalauro programa yra paklausiausias abiturientų pasirinkimas tarp socialinės krypties studijų programų Lietuvoje. Tai parodė stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. skaityti »

Frankfurto knygų mugėje įvertinta leidykla „Šviesa“

Tarptautinėje mugėje Lietuvos leidykla „Šviesa“ nominuota už naujos kartos serijos „Atrask“ istorijos vadovėlio komplektą 6 klasei. skaityti »

Lietuvos ambasadoriai imsis naujos diplomatų kartos ugdymo

Lietuvos ambasadorių suvažiavime pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos ambasadorių klubo (LAK) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI). skaityti »