Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Tarptautinis matematiko įvertinimas – paskata jauniems mokslininkams

Matematikos ir informatikos instituto profesorius emeritas Antanas Žilinskas konferencijoje „NUMTA 2016“ (Numerical Computations: Theory and Algorithms), vykusioje Pice (Kalabrija, Italija), už mokslo rezultatų visumą ir jų įtaką mokslo krypčiai įvertintas tarptautiniu apdovanojimu. skaityti »

Vilniuje duris atvers VGTU inžinerijos licėjus

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuo rugsėjo 1 d. Antakalnyje įsikūrusiam Vilniaus inžinerijos licėjui suteikiamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) vardas. VGTU inžinerijos licėjus bus pirmoji tokio tipo švietimo įstaiga sostinėje. skaityti »

LEU lankėsi Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

2016 m. liepos 13 d. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) lankėsi Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. skaityti »

Kroatijoje vykstančiose Europos universitetų žaidynėse iš Lietuvos atstovų tikimasi aukštų rezultatų

Liepos 13 d. Zagrebe, Kroatijoje, atidaromos III–ios Europos universitetų žaidynės. Jose Lietuvai atstovauja 162 sportininkai iš 10 mūsų šalies universitetų. skaityti »

LR Prezidentė lankėsi MRU vykusioje vasaros mokykloje „Transparency International“

Liepos 4–10 dienomis, Vilniuje, Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko septintoji tarptautinė „Transparency International“ skaidrumo mokykla, kurioje dalyvavo 120 jaunimo lyderių iš 60 pasaulio šalių. skaityti »

Patirtis, diplomas ar netradicinis mąstymas: ko iš jaunimo labiausiai tikisi verslas?

Ko išmoko Lietuvos verslas ir kokią pamoką apie ateities darbo rinką gavo darbuotojai – apie tai su į Lietuvą grįžusiais pasaulio lietuviais kalbėjosi Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas. skaityti »

LEU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) liepos 8 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Sutartį pasirašė LEU rektorius akad. Algirdas Gaižutis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. skaityti »

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga skelbia geriausių magistro darbų konkursą

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) aštuntus metus iš eilės organizuoja geriausių magistro darbų konkursą. skaityti »

VU doktorantei – prestižinė Fulbrighto stipendija

Vasaros pabaiga Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantei Austei Valinčiūtei žada naujo etapo pradžią. Jaunoji mokslininkė laimėjo prestižinę Fulbrighto stipendiją, tad devynis mėnesius praleis JAV. skaityti »

VDU stiprina ryšius Ukrainoje

Stiprindamas ryšius su Ukrainos aukštosiomis mokyklomis, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) rengia jungtines studijų programas. skaityti »