Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Vilniaus universitetas pirmą kartą įvertintas Šanchajaus ARWU akademinių sričių reitinge

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šalies universitetų istorijoje pateko į Akademinį pasaulio universitetų reitingą (ARWU, Academic Ranking of World Universities) medžiagų mokslo ir inžinerijos kryptyje. skaityti »

Informacinės technologijos taps universitetų branduoliu?

Kaip suderinti įmonių poreikius ir mokymo įstaigų galimybes, diskutavo didžiausių šalies universitetų vadovai ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai. skaityti »

Pedagogų veiklos vertinimą siūloma sieti su mokinių pasiekimais

Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė Pedagogų rengimo, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos kryptis. Siūloma veiklos vertinimą sieti su mokinių pasiekimais. skaityti »

Šiaulių universitetas steigs „Microsoft“ sertifikavimo centrą

Šiaulių universitetas (ŠU) pradeda bendradarbiavimą IT kompanija „Microsoft“. ŠU atstovai tikisi, kad šie ryšiai suteiks dar daugiau galimybių tiek dėstytojams, tiek studentams. skaityti »

Paleidžiama jungtinė UNESCO IBE ir VDU magistro programa

Lietuvoje ir pasaulyje įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai iššūkiai skatina diskusijas apie globalų švietimą ir jo skatinimą. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) didelį dėmesį skiria švietimo galimybių plėtrai, nepriklausomai nuo ekonominių, demografinių skirtumų. skaityti »

Didžiosios Britanijos ambasadorė Claire Lawrence įteikė Edinburgo hercogo apdovanojimus

Birželio 17 d. Jungtinės Karalystės ambasadoje vyko iškilminga apdovanojimų ceremonija, kurios metu apdovanoti„ The Duke of Edinburgh‘s International Award“ („DofE“) programos dalyviai iš visos Lietuvos. skaityti »

VGTU mokslininkai kuria pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį miestelį

VGTU mokslininkai žengė pirmą žingsnį skaitmeninio miesto link – sukūrė pirmąjį Lietuvoje skaitmeninio VGTU Saulėtekio miestelio modelio prototipą. skaityti »

Vyriausybėje vėl darbuosis moksleiviai

Jau aštuntus metus iš eilės Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bendradarbiaudama su Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos mokinių parlamentu ir Nacionaline moksleivių akademija, kviečia baigiamųjų klasių moksleivius dalyvauti projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“. skaityti »

IT egzaminą laiko būsimi perspektyviausi darbuotojai

Abiturientams laikant IT egzaminą, leidyklos „Šviesa“ informacinių technologijų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių autoriai Vaino Brazdeikis, Jurgis Pralgauskis, Tatjana Balvočienė ir patys abiturientai pasakoja apie tai, ar įmanoma IT specialistu tapti dar mokykloje. skaityti »

ŠMM ir pedagogų asociacijos pasirašys sutartis dėl mokinių pasiekimų gerinimo

Kaip pagerinti mokinių pasiekimus? Jau septintąjį kartą organizuojamas Pedagogų bendruomenės asociacijų rėmimo konkursas kvietė pedagogų bendruomenes įsitraukti į šios problemos sprendimą. skaityti »