Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

VDU ir LEU siūlo strategines pertvarkas rengiant pedagogus

Neseniai universitetų susijungimo procesą pradėję Lietuvos edukologijos (LEU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų mokslininkai parengė ir pateikė Lietuvos švietimo bendruomenei svarstyti Pedagogų rengimo koncepcijos projektą. skaityti »

Sparčiai auga mokytis pasiryžusių suaugusiųjų gretos

Suaugusiųjų mokymas – iššūkis Lietuvai. Iki 2018 metų esame įsipareigoję pasiekti Europos sąjungos keliamus rodiklius – 8 proc. suaugusiųjų privalu įtraukti į neformalųjį ar tęstinį mokymąsi. skaityti »

IT studijuojanti lietuvė kraunasi lagaminus į NASA

Informatika ir merginos, IT specialistai ir aktyvus gyvenimo būdas – šiuos retai šalia linksniuojamus dalykus pavyko suderinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentei Julijai Semenenko. skaityti »

VU psichologų straipsnis pelnė tarptautinį apdovanojimą

Filosofijos fakulteto organizacinės psichologijos tyrėjas dr. Jurgitą Lazauskaitę-Zabielskę, dr. Ievą Urbanavičiūtę ir dr. Dalią Bagdžiūnienę įvertino „Emerald“ leidykla. skaityti »

Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?

Šiandien abiturientai laiko matematikos egzaminą, kurį nuo šiol, norint pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, būtina išlaikyti. skaityti »

Vilniaus universitetas rengs pirmąjį Lietuvoje alumnams skirtą festivalį

Vilniaus universitetas (VU) birželio 10–12 d. surengs pirmąjį Lietuvoje alumnų festivalį, kurio metu kvies visus absolventus prisiminti universiteto istoriją, susipažinti su jame vykdomais pokyčiais ir ryškiausiomis mokslo naujovėmis. skaityti »

Šalies pedagogams – nemokama galimybė tobulėti

Šalies mokyklose prasidedant moksleivių atostogoms, mokytojai ir mokyklų vadovai kviečiami pasinaudoti unikalia galimybe tobulinti savo profesines kompetencijas – įgyti skaitmeninio raštingumo ir pokyčių valdymo įgūdžių, sužinoti apie naujausius mokymo metodus bei kūrybingą jų taikymą pamokose. skaityti »

Įvyko pirmasis LEU ir VDU darbo grupių dėl susijungimo susitikimas

Birželio 7 d. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) įvyko pirmasis LEU ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) darbo grupių dėl susijungimo susitikimas. Jame buvo aptartos universitetų jungimosi gairės ir veiksmų plano parengimo tvarka. skaityti »

Sukurtas nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas

Vilniaus universitetas kartu su partneriais sukūrė vieningą nacionalinį mokslinių tyrimų duomenų skaitmeninį archyvą (infrastruktūra ir paslaugos). skaityti »

VGTU rektoriumi antrai kadencijai perrinktas Alfonsas Daniūnas

Uždaro Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Tarybos posėdžio metu slaptu balsavimu išrinktas universiteto rektorius. Antrai iš eilės penkerių metų kadencijai vienbalsiai perrinktas prof. dr. Alfonsas Daniūnas. skaityti »