Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Plečiama atvirosios prieigos duomenų bazė „Lituanistika“

Lietuvos mokslo taryba pasirašė finansavimo sutartį su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) vykdyti projektą „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ ir tęsti 10 metų vykdomus darbus. skaityti »

Nevyriausybinės organizacijos ir verslo ieško būdų, kaip geriau pripažinti neformaliais būdais įgytas kompetencijas

Balandžio 28 d. Vilniuje vykusi diskusija apie Atvirus skaitmeninius ženkliukus sukvietė darbdavių atstovus, viešojo sektoriaus institucijas ir darbo su jaunimu organizacijas. skaityti »

LEU pagerbs pažangiausių studentų mamas

Artėjant Motinos dienai, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis išsiuntė sveikinimus pažangiausių studentų šeimoms. Motinos diena – puiki proga pasidžiaugti vaikų pasiekimais. skaityti »

„Makaronų tiltai 2016“ nugalėtojams – kelialapis į čempionatą Vengrijoje

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vėl griuvo tiltai – ne bet kokie, o pastatyti iš makaronų. Čia penktą kartą vyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“ finalas. skaityti »

Lietuvos studentai kviečiami dalyvauti LR finansų ministerijos mokslo darbų konkurse

Lietuvos Respublikos (LR) finansų ministerija jau trečius metus kviečia visus Lietuvos studentus dalyvauti mokslo darbų apie Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų efektyvumą konkurse. skaityti »

Kinijos verslininkai naujų galimybių ieško Vilniaus universitete

Ieškodama naujų verslo galimybių Lietuvoje lankosi Kinijos Liaudies Respublikos Šendženo miesto delegacija. skaityti »

Tarp pretendentų gauti šių metų Europos išradėjo titulą – ir KTU mokslininko pavardė

Mokslininkas ir išradėjas Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą, praneša Europos patentų biuras. skaityti »

KTU rektoriaus rinkimuose – 6 pretendentai

Š. m. balandžio 22 d. 10 val. baigėsi terminas pateikti dokumentus dalyvauti viešame tarptautiniame konkurse Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus pareigoms užimti. skaityti »

Vilniaus universiteto profesorė pripažinta kompiuterinio meistriškumo lydere Europoje

Balandžio 25 d. Briuselyje Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto profesorei Valentinai Dagienei bus įteiktas Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanojimas. skaityti »

Antrą kartą studentų išrinkti geriausi LEU dėstytojai

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai išrinko geriausius universiteto dėstytojus. skaityti »