Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Vaikus programavimo mokanti lietuvė: leiskime jiems spręsti rytojaus problemas

Vaikų programavimo akademijos įkūrėja Monika Katkutė mano, kad netolimoje ateityje technologinis išprusimas gyvenimo aprašymuose bus toks pat įprastas ir normalus, kaip šiuo metu užsienio kalbos mokėjimas. skaityti »

LEU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Intelektas Q“

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) kovo 23 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Intelektas Q“. skaityti »

Vilniaus vaikams – daugiau galimybių mokytis IT ir programavimo

Sostinės savivaldybėje surengta diskusija „Informacinės technologijos mokyklose“, kurios metu buvo svarstoma, kaip pagerinti IT mokymo ir naudojimo situaciją Vilniaus švietimo įstaigose bei paskatinti mokinius labiau domėtis naujausiomis technologijomis. skaityti »

Ko trūksta, kad vaikai mokykloje išmoktų verslumo ir suprastų tikrąją pinigų vertę?

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius įsitikinęs, kad finansus turi išmanyti kiekvienas sąmoningas pilietis. Todėl mokyti finansinio raštingumo paauglius mokyklose – sveikintina iniciatyva. skaityti »

Paskelbtas tarptautinis QS reitingas pagal studijų kryptis

Tarptautinis universitetų reitingas „QS World University Rankings by Subject“ jau šeštą kartą įvertino aukštąsias mokyklas skirtingose studijų kryptyse. skaityti »

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra turi naują vadovą

Nuo š. m. kovo 21 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje į direktoriaus pareigas paskirtas Kęstutis Šetkus. skaityti »

Vaikų universitetas pradeda naują sesiją

Vilniaus universiteto Vaikų universitetas kviečia 8–15 metų moksleivius į pavasario–vasaros sesiją. Ji vyks balandžio 6 – birželio 9 d. skaityti »

SMK plečia ryšius Kambodžoje

Socialinių mokslų kolegijos (SMK) Strateginės plėtros vadovė Reda Mikalauskaitė IIC University Of Technology (Kambodžoje) šiuo metu veda paskaitas partnerinio universiteto studentams apie projektų rengimą ir valdymą. skaityti »

LEU vyks forumas „Šiuolaikinio mokytojo ugdymo perspektyvos“

Kovo 23 d. 9 val. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) aktų salėje (III aukštas, Studentų g. 39, Vilnius) vyks forumas „Šiuolaikinio mokytojo ugdymo perspektyvos“. skaityti »

LEU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gabijos gimnazija

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) kovo 9 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Gabijos gimnazija. Sutartį pasirašė LEU mokslo ir plėtros prorektorius, laikinai pavaduojantis rektorių, prof. dr. Aivas Ragauskas ir Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė. skaityti »