Sukurta stebinančių savybių nanoantena

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) tyrėjai sukonstravo labai paprastą nanoanteną, kuri sugeba raudoną ir mėlyną šviesą nukreipti priešingomis kryptimis. Įdomu tai, kad antenos matmenys yra mažesni už išsklaidomos šviesos bangos ilgį. Šis darbas, aprašytas šios savaitės prestižinio žurnalo „Nature Communications“ numeryje, gali padėti sukurti optinius nanojutiklius, kurie aptiktų itin menkas dujų arba biomolekulių sankaupas.

Struktūra, kurios matmenys nesiekia matomos šviesos bangos ilgio (nuo maždaug 390 iki 770 nanometrų), neturėtų sugebėti sklaidyti šviesos. Tačiau būtent tai kuo puikiausiai atlieka naujoji nanoantena. Visas Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų panaudotas triukas – antena, sudaryta iš asimetrinės medžiagų struktūros, sukuria optinius fazės poslinkius.

Anteną sudaro dvi sidabro ir aukso nanodalelės, kurias ant stiklo paviršiaus skiria apie 20 nanometrų atstumas. Eksperimentai rodo, jog antena sugeba išsklaidyti matomąją šviesą taip, kad raudona ir mėlyna spalvos nukreipiamos priešingomis kryptimis.

„Šio egzotinio reiškinio paaiškinimas glūdi optiniuose fazių poslinkiuose, – teigia vienas iš tyrėjų Timuras Šegajus (Timur Shegai). – Priežastis yra ta, kad aukso ir sidabro nanodalelės pasižymi skirtingomis optinėmis savybėmis, tiksliau, skirtingais plazmonų rezonansais. Plazmonų rezonansas reiškia, jog laisvieji nanodalelių elektronai stipriai virpa šviesos dažniu, todėl tai paveikia pačią šviesą – nepaisant tokio mažo antenos dydžio.“

Čalmerso technologijos universiteto tyrėjų sugalvotas metodas valdyti šviesą naudojant asimetrinę medžiagų kompoziciją, pavyzdžiui, sidabrą ir auksą, yra visiškai naujas. Tokią nanoanteną paprasta pagaminti. Mokslininkai išsiaiškino, jog antenas nesudėtinga sukonstruoti taikant pigų koloidinės litografijos metodą.

Nanoplazmonika yra smarkiai besiplečianti tyrimų sritis, vienas iš jos prioritetų – regimosios šviesos valdymas nanomasteliniu lygmeniu naudojant įvairias metalų nanostruktūras. Dabar mokslininkų darbą turėtų palengvinti naujas įrankis – asimetrinė medžiagų kompozicija.

Kaip teigia profesorius Mikaelis Kalas (Mikael Käll), nanoplazmoniką galima pritaikyti įvairiose srityse.

„Vienas iš pavyzdžių yra optiniai prietaisai, kur plazmonai gali būti panaudoti konstruojant jutiklius, kurie sugebėtų aptikti itin mažas toksinų arba kitų dominančių medžiagų koncentracijas. Tarkim, bandinyje būtų galima aptikti pavienes molekules, kas padėtų, pavyzdžiui, diagnozuoti ligą pradinėje jos stadijoje ir laiku paskirti gydymą.“

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Konkurencijos taryba leido KTU įsigyti 79 proc. ISM akcijų

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba kovo 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo leido Kauno technologijos universitetui (KTU) įsigyti kontrolinį ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (ISM) akcijų paketą. skaityti »

Moksleiviai kviečiami išbandyti jėgas nacionaliniame teisinių žinių konkurse

Pradedama teisinio švietimo iniciatyva – pirmoji Nacionalinė teisinių žinių olimpiada. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – ugdyti Lietuvos jaunimo teisinį sąmoningumą ir supratimą apie teisinę valstybę, teisinę kultūrą. skaityti »

LEU GMTF vyks 54-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada

Kovo 17 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakultete (GMTF) vyks 54-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada. skaityti »

Prezidentė atidarys CERN parodą ir du mokslo centrus

Dalia Grybauskaitė antradienį, kovo 15 d., 11 val. kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria atidarys du pažangiausius Baltijos jūros regione mokslinių tyrimų centrus ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN parodą. skaityti »

Kviečiama teikti idėjas ir siūlymus dėl Europos Inovacijų Tarybos kūrimo

Europos Komisija inicijuoja Europos Inovacijų Tarybos steigimą ir kviečia visus suinteresuotus asmenis iki balandžio 29 dienos teikti idėjas dėl šios Tarybos veiklos gairių. skaityti »

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos

„Mūsų valstybės pažangos pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos bei kūrybingi ir išsilavinę žmonės. Tačiau svarbu ne tik siekti kuo aukštesnės mokslinių tyrimų rezultatų kokybės, bet kartu orientuotis į rezultatų perdavimą viešam ir privačiam sektoriams, siekti šių rezultatų komercinės ir socialinės-ekonominės naudos“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, pasveikinusi Lietuvos mokslo premijų laureatus. skaityti »

LEU veiklą pradeda Ikiuniversitetinio ugdymo centras

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) veiklą pradėjo Ikiuniversitetinio ugdymo centras (IUC). skaityti »

LMT patvirtino atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires

Lietuvos mokslo taryba (LMT) patvirtino atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gaires. Jos taikomos LMT finansuojamų mokslinių tyrimų ir sklaidos projektų mokslo publikacijoms ir projektų įgyvendinimo metu gautiems duomenims. skaityti »

LEU viešės garsus Vokietijos komiksų autorius Markusas Witzelis

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) kovo 4–5 d. viešės garsus Vokietijos komiksų autorius Markusas Witzelis, dar žinomas Mawilio pseudonimu. skaityti »

SEB bankas kviečia jaunimą į diskusijas apie finansus

Tradiciškai dalyvaudamas Vaikų finansinio švietimo savaitės ir Europos pinigų savaitės renginiuose, SEB bankas kviečia vyresniųjų klasių moksleivius į interaktyvias diskusijas „Rytojus atėjo vakar“. skaityti »